Nusistovėjo didžiausių interneto tiekėjų penketukas

Remiantis LR Ryšių reguliavimo tarnybos ataskaitomis, š.m. antrą ketvirtį, kaip ir pirmąjį, pagal interneto paslaugų abonentus didžiausią rinkos dalį užėmė AB TEO LT, antroje vietoje buvo UAB „Omnitel“, trečioje – UAB „Bitė Lietuva“, ketvirtoje – AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), penktoje – UAB „Cgates“.

Pagal internetu besinaudojančių gyventojų (fiziniai klientai) kiekį rinkoje penki didžiausieji š. m. antrą ketvirtį, kaip ir pirmąjį, buvo: AB TEO LT, UAB „Omnitel“, Telecentras, UAB „Cgates“, UAB „Splius“.

Trijų iš didžiausią indėlį į interneto plėtrą Lietuvoje įnešančių įmonių kapitalas yra pilnai arba iš dalies valstybinis: AB TEO LT ir UAB „Omnitel“ priklauso „TeliaSonera“ grupei, kurios didžiąją akcijų dalį valdo Švedijos ir Suomijos valstybės, Telecentro 100 proc. akcijų priklauso Lietuvai.

Viešai skelbiamais duomenimis, UAB „Bitė Lietuva“ yra įsigijęs investicinis fondas „Emerging Europe Convergence Fund II LP“, UAB „Cgates“ akcininkai yra „Advanced Broadband Ltd.“, UAB „SEB Venture Capital“ ir Pensijų fondas „SEB-stiftelsen, Skandinaviska Enskilda Bankens Pensionsstiftelse“, UAB Splius“ akcininkai – privatūs Lietuvos asmenys.

Lietuviškosios bendrovės konkuruoja rinkoje, teikdamos fiksuotojo belaidžio ir mobiliojo interneto paslaugas (Telecentras) ir šviesolaidinio bei fiksuotojo belaidžio interneto paslaugas (UAB „Splius“).

Augo pasitenkinimas mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis

Nepriklausomos apklausų tarnybos „EPSI Baltic“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje privatūs klientai iš didžiųjų mobiliojo ryšio operatorių palankiausiai vertina „Bitės“ paslaugas. Išankstinio mokėjimo paslaugų segmente pirmauja „Pildyk“ ir LABAS.

„Mobiliojo ryšio operatorių privatūs klientai Lietuvoje ir Latvijoje jau ketvirtus metus palankiausiai vertina „Bitę“. Tai rodo, kad esame teisingame kelyje akcentuodami išskirtinį dėmesį klientams, tereikia toliau žengti į priekį ir tobulėti, kad galėtume pasiekti dar didesnį klientų pasitenkinimą“, – sakė „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas.

Visų Lietuvoje veikiančių privatiems vartotojams skirtų mobiliojo ryšio paslaugų vertinimas, lyginant su praėjusiais metais, išaugo arba liko tame pačiame lygyje. Pagal „EPSI Baltic“ tyrimo duomenis, Lietuvoje „Bitė“ surinko 80,9 balus iš šimto, antroje vietoje „Tele2“ su 79,7 balais, o trečioje vietoje liko „Omnitel“ su 74,1 balo. Visos rinkos vertinimo vidurkis išaugo nuo 77,3 iki 78,4 balų iš šimto.

Palankumo išankstinio mokėjimo paslaugoms LABAS, „Ežys“ ir „Pildyk“ rodikliai atitinkamai siekia 78,9, 78,8 ir 82,4 balus iš šimto.

Verslo klientų nuomonė apie „Bitės“ ir „Omnitel“ paslaugas Lietuvoje šiemet nepakito – jos atitinkamai buvo įvertintos 77,0 ir 72,6 balais iš šimto. Tuo tarpu „Tele2“ verslo klientų vertinimas padidėjo 2,8 punktais ir siekė 78,4 balus.

„EPSI Baltic“ tyrimas apėmė visų trijų Baltijos šalių mobiliojo ryšio operatorius. Latvijoje „Bitė“ pralenkė LMT ir „Tele2“ (atitinkamai 78,4, 77,7 ir 74,6 balų iš 100). Estijoje klientų aukščiausius palankumo balus gavo EMT (76) ir „Diil“ paslauga (75,4).

Tyrimo metu „EPSI Baltic“ apklausė 4500 privačių ir verslo klientų trijose Baltijos šalyse. Kiekvienas respondentas įvertino konkretų mobiliojo ryšio operatorių, kurio paslaugomis naudojasi dažniausiai.

Lietuvoje pirmą kartą vyks lanksčiojo darbo stiliaus diena

Š.m. gegužės 31 d. Lietuvos įmonės ir organizacijos kviečiamos prisijungti prie pirmą kartą mūsų šalyje organizuojamos „Lanksčiojo darbo stiliaus dienos“, kurią inicijuoja bendrovės „Microsoft Lietuva“, „Omnitel“, „TEO“, „Nokia“, „Alna Intelligence“ kartu su asociacija INFOBALT ir „Žinių ekonomikos forumu“. Akciją palaiko Socialinės apsaugos ir darbo bei Susisiekimo ministerijos. Šią dieną įvairių organizacijų darbuotojai kviečiami pademonstruoti ir pasidomėti, kaip galima vienodai efektyviai dirbti būnant tiek biure, tiek namuose, keliaujant ar lankantis viešosiose vietose. Akcijos dieną bendrovė TEO suteiks galimybę nemokamai naudotis interneto ryšiu „ZEBRA belaidis“ beveik 3500 viešųjų erdvių visoje Lietuvoje.

„Lanksčiojo darbo stiliaus dienos“ tikslas – plačiau supažindinti intelektinį ar kūrybinį darbą dirbančius specialistus ir jų darbdavius su galimybėmis lanksčiai organizuoti veiklą, išmaniai panaudoti turimas technologijas produktyviam bendradarbiavimui ir bendravimui. Lietuvoje gerai išplėtotos informacinės ir telekomunikacijų technologijos suteikia darbuotojams galimybes nepriklausomai nuo fizinės buvimo vietos saugiai dirbti su įmonės informacija, bendrauti ir dalyvauti susitikimuose nuotoliniu būdu, tęsti komandinį darbą ir priiminėti sprendimus. Tai leidžia organizacijoms tiksliau planuoti savo veiklą ir rezultatų pasiekimą, efektyviau išnaudoti darbo laiką, mažiau priklausyti nuo įvairių darbo procesus įtakojusių trikdžių – darbuotojų kelionių ar smulkių negalavimų, būtinybės prižiūrėti sergančius vaikus ar tėvus, susisiekimo problemų. Organizacijos taip pat gali sutaupyti, racionaliau planuodamos biuro ir kelionių išlaidas. Galimybės lanksčiai planuoti savo darbo laiką ir išlaikyti efektyvumą net nebūnant biure leidžia darbuotojams lanksčiau derinti darbo ir asmeninį laiką, sutaupyti laiko ir lėšų nebūtinoms kelionėms, taip pat didina jų pasitenkinimą ir lojalumą.

„Lietuvos visuomenė pribrendo naujai veiklos planavimo ir organizavimo kokybei, kuri didins tiek privačių įmonių, tiek viešojo sektoriaus efektyvumą, – sakė Martynas Bieliūnas, „Microsoft“ verslo strategijos ir rinkodaros vadovas Rytų Europos šalims. – Kviečiame prisijungti prie akcijos kiekvieną organizaciją, jau pradėjusią naudotis veiklos efektyvumą didinančiais sprendimais.“

Lankstusis darbo stilius formuoja į rezultatus orientuotą darbo kultūrą

Telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ apklausa, atlikta naudojantis išmaniųjų telefonų programėle „Omnitel Trends”,  parodė, kad net 86 proc. respondentų, rinkdamiesi darbą, teiktų pirmenybę įmonėms, leidžiančioms dirbti lanksčiuoju būdu.

„Omnitel“ personalo vadovė Živilė Valeišienė teigė, kad nuotolinis darbas bendrovėje buvo įdiegtas jau prieš dvejus metus, atsižvelgiant į darbuotojų poreikius ir įmonės technologinį pasirengimą. „Mūsų nuomone, būtina ne tik nuolat skirti dėmesį darbuotojų ugdymui, motyvacijai ir įvairioms įmonės vidinėms iniciatyvoms, bet ir stengtis atsižvelgti į jų poreikį turėti galimybę derinti šeimos įsipareigojimus, darbą ir laisvalaikį. Juo labiau kad šiuolaikinės technologijos, mobilusis internetas ir išmanieji įrenginiai leidžia keisti nusistovėjusias darbo formas ir suteikti darbuotojui galimybę rinktis, kur jam patogiau atlikti užduotis. „Omnitel“ įdiegtas lankstesnis darbas tik patvirtino, kad laimi visi  – tiek įmonė, efektyviau planuodama savo veiklą, tiek darbuotojai, galėdami lanksčiau tvarkyti savo darbo ir asmeninius reikalus.“

Kaip teigė Ž. Valeišienė, nuotolinio darbo galimybė numato kitos kokybės darbo planavimo ir rezultatų vertinimo kultūrą. „Dabar įmonių efektyvumui nebėra kritiškai svarbi galimybė visus darbuotojus surasti vienoje vietoje – su šiuolaikinių technologijų pagalba žmonės gali tęsti komandinį darbą, bendrus projektus ir priimti sprendimus nebūdami vienoje vietoje. Didesnį konkurencinį pranašumą tiek siekdamos rezultatų, tiek pritraukdamos geriausius darbuotojus pasieks įmonės, kurios išnaudos technologinę pažangą ir diegs į rezultatus orientuotą darbo kultūrą, suteiks savo darbuotojams daugiau galimybių kūrybiškai siekti tikslų, tvirčiau įsipareigoti bei lanksčiau planuoti, kaip ir kur būdami  jie pasieks galutinį rezultatą, – teigė Ž.Valeišienė. – Laikai, kai darbas vyko nuo aštuonių iki penkių, jau praeina, dabar vis svarbesnis tampa įmonių gebėjimas nustatyti konkrečius tikslus ir suteikti darbuotojams geriausias galimybes jų pasiekti.“

„Omnitel“ buvo pirmoji bendrovė Lietuvoje, kuri įteisino nuotolinio darbo galimybę. „Omnitel“ iniciatyva 2010 m. birželio mėnesį nuotolinis darbas buvo reglamentuotas Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

Lanksčiuoju darbo stiliumi Lietuvoje dirba nemažai IT ar užsienio kapitalo įmonių, tačiau artimiausiu metu prie jo pereiti planuoja ir kitose verslo srityse veikiančios mūsų šalies bendrovės.

Nauda darbuotojams ir darbdaviams, viešajam sektoriui ir mokesčių mokėtojams

Nors technologiškai galimybę dirbti lanksčiuoju būdu turi jau šimtų įmonių darbuotojai, vidinėse tvarkose toks darbo stilius įteisintas dar nedaugelyje Lietuvos organizacijų. Kaip teigė Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris, neseniai atlikta didžiųjų įmonių vadovų apklausa parodė, jog perėjimas prie lankstesnių darbo sąlygų dažniausiai vyksta pačių darbuotojų, o ne administracijos iniciatyva. „Tiek darbuotojai, tiek įmonės konkuruoja darbo rinkoje, tačiau pranašumų visada turės efektyviausiai informacines technologijas išnaudojančios įmonės ir specialistai, – sakė E.Leichteris. – Esant dabartinėms galimybėms mažinti išlaidas ir dalį darbų atlikti nuotoliniu ar mobiliuoju būdu, laimės geriausiai šiuos privalumus suprantančios bendrovės.“

Įstatymai ir technologijos Lietuvoje palankūs dirbti lanksčiai

Kaip teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, per pastaruosius dvejus metus SADM jau keletą kartų inicijavo darbo santykius reglamentuojančių įstatymų pataisas, leidžiančias įmonėms peržiūrėti darbo organizavimą ir suteikti darbuotojams daugiau galimybių dirbti lanksčiuoju būdu. Be to, kad įteisintas nuotolinis darbas, buvo įtvirtinta suminė darbo laiko apskaita, kuri leidžia laisviau planuoti darbo laiką per ilgesnį laikotarpį, galima darbuotojo sutikimu skirti viršvalandžius. Parengtos ir kitos Darbo kodekso pataisos, kurios leis paprasčiau reguliuoti darbo santykius.

„Yra ir įstatymai, ir technologijos, neretai tik trūksta drąsos keisti organizacijų darbo stilių taip, kad būtų ir darbuotojams bei jų šeimoms patogu, ir darbo našumas nenukentėtų. Tikiuosi, šios dienos iniciatyva paskatins labiau atkreipti dėmesį į šiuolaikines galimybes“, – tvirtino ministras D. Jankauskas.

Pasak Susisiekimo ministerijos kanclerio Tomo Karpavičiaus, Lietuvoje interneto ir mobiliojo ryšio skvarba yra viena geriausių pasaulyje, žmonės aktyviai naudojasi kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais tiek darbe, tiek privačiai. IVPK prie Susisiekimo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 2011 m. daugiau nei 70 proc. lietuvių naudojasi kompiuteriais, 93,6 proc. kompiuterių prijungti prie interneto. Beveik pusė apklaustųjų (48,9 proc.) asmeninius kompiuterius turi namuose; daugiau nei trečdalis lietuvių (34,1 proc.) turi ir nešiojamuosius kompiuterius.

„Verslo įmonės ir valstybės institucijos aktyviai naudojasi informacinėmis technologijomis, kurios dažnai gali padėti efektyviau bendrauti ir bendradarbiauti, taupyti laiką, nebūtinus susitikimus keisti nuotoliniais,“ – sakė T.Karpavičius. Pasak kanclerio, išmaniai organizuojančios darbą organizacijos gali prisidėti taupant lėšas kelionėms ir darbuotojų komandiruotėms, mažinant transporto spūstis, saugant gamtą nuo oro taršos.

Prie akcijos prisijungę dalyviai dalinsis patirtimi vieni su kitais

Norintys prisijungti prie pirmosios Lietuvoje „Lanksčiojo darbo stiliaus“ dienos įmonės ir darbuotojai kviečiami registruotis „Facebook“ socialiniame tinkle http://on.fb.me/dirbamlanksciai, nurodant įmonės pavadinimą ir darbuotojų, galinčių dirbti lanksčiuoju stiliumi, skaičių. Net simboliškai prisijungę akcijos dalyviai galės plačiau susipažinti su lankstųjį darbo stilių užtikrinančiais sprendimais, įvairių sričių specialistai atsakys į vadybinius, teisinius ar technologinius klausimus. Akcijos dieną bendrovė TEO suteiks galimybę nemokamai naudotis interneto ryšiu „ZEBRA belaidis“ beveik 3500 viešųjų erdvių visoje Lietuvoje.

„Technologinės sąlygos Lietuvoje yra itin palankios lanksčioms darbo sąlygoms – šalyje yra išplėtotas plačiausias Europoje šviesolaidinio ryšio tinklas, TEO įmonių grupės bei kitos bendrovės siūlo mobiliam darbui pritaikytas debesų kompiuterijos, virtualaus biuro bei kitas paslaugas“, – sakė TEO Tinklo technologijų tarnybos vadovas Darius Didžgalvis.

Visą gegužės mėnesį planuojama organizuoti viešas diskusijas, kurių metu tiek darbuotojai, tiek darbdaviai galės keistis nuomonėmis ir aptarinėti įvairius lanksčiojo darbo stiliaus aspektus. Socialiniame tinkle akcijos dalyviai taip pat bus kviečiami dalintis nuomonėmis apie lanksčiojo darbo privalumus. Planuojama, kad jau šiemet prie akcijos prisijungs bankų, draudimo bendrovių, konsultacinių įmonių, reklamos ir ryšių su visuomene agentūrų, taip kitose srityse veikiančių įmonių darbuotojai.

„Omnitel“ įgyvendino iniciatyvą, gerinančią žmonių su negalia aptarnavimą

Apie 10 proc. Lietuvos gyventojų turi specialiųjų poreikių, tačiau tik labai maža dalis šalies įmonių atsižvelgia į juos ir stengiasi palengvinti žmonių, turinčių specialiųjų poreikių, kasdienybę, teigia Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) atstovai. Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“, siekdama savo paslaugas padaryti prieinamas kiekvienam klientui, įgyvendino projektą, kurio metu buvo oficialiai įvertintas ir pagerintas klientų su negalia aptarnavimas.

Metus trukusio projekto metu „Omnitel“ darbuotojai buvo apmokyti tinkamai aptarnauti ir padėti žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių, taip pat buvo įvertinti klientų aptarnavimo centrai ir paruoštas neįgaliesiems draugiškų salonų rekonstrukcijos planas. „Omnitel“ kartu su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga įgyvendinta iniciatyva užtikrina, jog žmonėms su negalia „Omnitel“ bus suteikiamas jų poreikius atitinkantis aptarnavimas.

– „Naujosios technologijos žmonėm su negalia atveria naujas galimybes bendrauti, susirasti informaciją ir palengvinti savo kasdienybę. Drauge su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga įgyvendinta iniciatyva padėjo mums geriau suprasti, ko iš tiesų reikia žmonėms su negalia, ir užtikrinti kokybišką, jų poreikius atitinkantį aptarnavimą. Drauge mes norėtume paskatinti ir kitas verslo įmones prisidėti prie atsakingo pilietiškumo vystymo ir įdėti daugiau pastangų, kad jų paslaugos būtų prieinamos visiems visuomenės nariams“, – sakė „Omnitel“ viceprezidentė klientų patirčiai ir procesams Lina Galatiltė.

LŽNS atstovės Gailos Muceniekas teigimu, bendradarbiavimas su „Omnitel“ yra puiki galimybė atskleisti visų Lietuvos neįgaliųjų problemas, su kuriomis jie susiduria kasdienybėje, ir paskatinti kitas įmones imtis veiklos.

– „Tik patys neįgalieji gali geriausiai papasakoti, ko jiems reikia, todėl labai džiugu, jog „Omnitel” dalyvauja dialoge, įsigilina į poreikius ir imasi realių veiksmų. Šio projekto metu gavome daug informacijos apie procesus verslo įmonėse ir esame pasiruošę padėti visoms įmonėms, norinčioms vykdyti panašius projektus. Labai tikimės, kad tokia iniciatyva įkvėps ir kitų verslų atstovus patobulinti savo aptarnavimą bei prekybos vietas taip, kad būtų kuo patogesnės žmonėms su negalia“, – sakė Gaila Muceniekas.

Ši „Omnitel“ ir LŽNS iniciatyva laimėjo Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) konkursą ir gavo finansavimą iš Europos socialinio fondo. JTVP Lietuvoje vadovės Lyros Jakulevičienės teigimu, šio projekto metu pasiekti rezultatai ne tik užtikrins realius pokyčius žmonių su negalia kasdienybėje, bet gali tapti ir tvirtos verslo bei specialiuosius poreikius turinčių žmonių draugystės pradžia.

Įgyvendinant projektą, „Omnitel“ vadovams ir klientų aptarnavimo darbuotojams buvo surengti specialūs mokymai, kurių metu jie gavo praktinių patarimų, kaip tinkamai bendrauti su įvairią negalią turinčiais žmonėmis. Siekiant užtikrinti projekto tęstinumą, buvo parengta atmintinė esamiems ir būsimiems „Omnitel“ darbuotojams su rekomendacijomis, kaip tinkamai bendrauti, aptarnauti bei padėti įvairią negalią turintiems žmonėms.

Projekto metu buvo patikrinta 11 „Omnitel“ klientų aptarnavimo salonų įvairiuose Lietuvos miestuose ir nustatyta, kad trys „Omnitel“ salonai jau visiškai atitinka neįgaliųjų poreikius. „Omnitel“ ir toliau planuoja tęsti žmonėms su negalia draugiškų salonų plėtrą pagal projekto metu parengtą salonų tobulinimo planą. Informaciją apie „Omnitel“ salonus, visiškai atitinkančius žmonių su negalia poreikius, bus galima rasti bendrovės svetainėje ar paskambinus į klientų aptarnavimo centrą. Salonai bus pažymėti specialiu ženklu, liudijančiu apie salono patogumą žmonėms su negalia.

Ši iniciatyva buvo vykdyta įgyvendinant projektą „Vartai: įmonių socialinės ir aplinkosauginės inovacijos“. Projektą įgyvendina Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje, kartu su Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, profesine sąjunga „Solidarumas“ ir Nevyriausybinių organizacijos paramos ir informacijos centru.

„Omnitel“ laimėjo licenciją kurti 4G tinklą ir 2,6GHz dažnių ruože

Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“, pirmoji iš Lietuvos judriojo ryšio bendrovių šalyje pradėjusi teikti 4G paslaugas, laimėjo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) skelbtą konkursą dėl 4G technologijai tinkamo 2,6 gigaherco (GHz) dažnio ruožo panaudojimo. Teikdama 4G paslaugas ir 2,6 GHz dažnio ruože, „Omnitel“ prisidės prie spartesnio greičiausios mobiliojo duomenų bei balso perdavimo technologijos infrastruktūros plėtros visoje Lietuvoje.

2011 metais „Omnitel” pradėjo teikti 4G paslaugas 1,8 GHz dažnių ruože, kuriomis šiuo metu jau gali naudotis visų didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – gyventojai. 2,6 GHz diapazono ruožo licencija leis dar labiau paspartinti jau kuriamo „Omnitel“ 4G tinklo plėtrą Lietuvoje bei išplės 4G paslaugos galimybes.

– „Didėjantys vartotojų reikalavimai perduodamų duomenų kiekiui, tinklo greičiui ir pasiekiamumui skatina siekti aukščiausios paslaugų kokybės, atsiliepti į klientų poreikius ir pasiūlyti jiems papildomą vertę ir galimybes. Galimybė teikti 4G ryšį 2,6 GHz dažniu yra nuosekliai įgyvendinamos naujos kokybės infrastruktūros kūrimo strategijos dalis“, – sakė „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis.

4G paslaugos yra itin aktualios verslo įmonėms, kurios kol kas neturi galimybių investuoti į IT infrastruktūrą, arba įmonėms bei gyventojams, įsikūrusiems vietose, kurių nepasiekia šviesolaidinio interneto technologijos, tačiau greitas ir stabilus interneto ryšys yra būtinas.

Statydama 4G tinklą, „Omnitel“ remiasi didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių telekomunikacijų bendrovės „TeliaSonera“ patirtimi. „Teliasonera“, į kurią įeina bendrovė „Omnitel“, pirmoji pasaulyje pradėjo teikti komercines 4G ryšio paslaugas Stokholme ir Osle. „TeliaSonera“ turi daugiau kaip 100 tūkst. 4G mobiliojo ryšio vartotojų Šiaurės ir Baltijos šalyse, o tinklas aprėpia daugiau nei 200 Švedijos miestų bei miestelių, 30 procentų Norvegijos ir Estijos teritorijos, šešis didžiausius Suomijos miestus ir net 75 procentus Danijos teritorijos. Sparčiausią šiuo metu rinkoje egzistuojantį mobilųjį ryšį Lietuvoje „Omnitel“ pradėjo teikti praėjus vos metams po 4G starto Švedijoje ir Norvegijoje.

4G mobiliojo ryšio technologija leidžia perduoti duomenis apie dešimt kartų greičiau nei kitos šiuo metu egzistuojančios komercinės technologijos. Vidutinis duomenų perdavimo greitis normalaus vartojimo metu 4G tinkle siekia 20-80 Mbps.

Naujos kartos 4G ryšio tinklas atveria iki šiol neregėtas galimybes naudotis mobiliuoju internetu. Tokios paslaugos kaip tiesioginės vaizdo transliacijos, interaktyvioji televizija, internetinės konferencijos ar žaidimai realiuoju laiku 4G tinkle gali būti teikiamos be jokių techninių ribojimų. Komercinis 4G tinklas užtikrina mobilumą ir didelę interneto spartą net tada, kai įrenginys, besinaudojantis tinklu, juda iš vienos vietos į kitą.

RRT duomenimis, „Omnitel“ pirmauja Lietuvoje ir pagal 3G tinklo aprėptį Lietuvos teritorijoje visuose signalo stiprumo lygiuose. Ne mažesnio nei -95 dBm signalo lygio, reikalingo patikimai naudotis 3G ryšiu lauke ir pastatų viduje, „Omnitel“ 3G tinklas yra daug platesnis nei kitų operatorių. „Omnitel” 3G tinklą sudaro 762 bazinės stotys, juo gali naudotis 90 proc. Lietuvos gyventojų. Į mobiliojo interneto infrastruktūrą „Omnitel” per visą istoriją jau yra investavusi 440 mln. litų.

„Omnitel“ išmanusis prizas – šiuolaikinių technologijų gerbėjų favoritui „Eurovizijos 2012“ finale

Jau šį šeštadienį šalies išmaniųjų telefonų turėtojai turės galimybę balsuoti už savo mėgstamas dainas pirmojoje nacionalinėje „Eurovizijos 2012“ atrankoje per programėlę „Balsuok!”, kuri sukurta Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai bendradarbiaujant su „Omnitel“ ir yra skirta išgirsti išmanių bei modernių Lietuvos žmonių nuomonę.

Nemokamą programėlę „Balsuok!” galima parsisiųsti iš programėlių parduotuvių „AppStore“ („iPhone“ ir „iPad“) ir iš programėlių parduotuvės „Android Market“ (išmaniesiems įrenginiams su „Android“ operacine sistema).

– „Išmanieji įrenginiai ir išmaniosios programėlės atveria naujas galimybes ir sukuria naujas bendruomenes. Džiaugiamės, kad šiais metais Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos organizuojamoje „Eurovizijos“ nacionalinėje dainų atrankoje pirmą kartą savo išmanųjį žodį tars ir šiuolaikinių technologijų gerbėjai“, – sakė „Omnitel“ viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms Darius Maikštėnas.

Programėlė „Balsuok!“ šiais metais suteikia unikalią progą išmaniųjų įrenginių turėtojams išrinkti savo dalyvį „Eurovizijos“ atrankos finale. Pasibaigus visiems atrankos etapams, vienas dalyvis, nepatekęs į lietuviškosios atrankos finalą įprastinio balsavimo metu, bet surinkęs daugiausia programėlės „Balsuok!” vartotojų balsų, keliaus tiesiai į finalą. Lietuviškosios „Eurovizijos“ finalo metu išmaniųjų balsuotojų nuomonė taip pat bus svarbi – finalo dalyvis, gavęs daugiausiai balsų iš programėlės vartotojų, bus apdovanotas telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ įsteigtu išmaniuoju prizu – planšetiniu kompiuteriu „iPad“.

Kiekvieno atrankos etapo metu, skambant atlikėjo dainai, išmaniųjų telefonų turėtojai galės atiduoti kiek tik nori balsų UŽ arba PRIEŠ tą konkrečią dainą – balsuoti bus galima tik tai dainai skambant. Pasibaigus dainai programėlėje bus galima pamatyti bendrą visų programėlės “Balsuok!” vartotojų UŽ ir PRIEŠ balansą. Balsavimas programėle „Balsuok!“ nieko nekainuoja.

Pirmasis „Eurovizijos 2012“ dainų konkurso nacionalinės atrankos etapas, kurio metu bus galima balsuoti išmaniąja programėle „Balsuok!” – jau šį šeštadienį, vasario 4 dieną, 21 valandą per Lietuvos televiziją.

Telefonus keičiantys „Omnitel“ vartotojai senųjų neišmeta

„Omnitel“ vartotojai savo senų, nebenaudojamų, telefonų į sąvartynus neišmeta ir ieško, kur juos galėtų padėti, tačiau perdirbimas ar pardavimas dar nėra labai populiarūs. Tai paaiškėjo, atlikus išmaniųjų telefonų turėtojų apklausą „Omnitel Trends“ programėle.

Remiantis „Omnitel Trends“ apklausos rezultatais, mobiliuosius telefonus kas 1-2 metus keičia daugiau nei pusė – 54,2 proc. – respondentų, tačiau vos 3,2 proc. apklaustų išmaniųjų telefonų turėtojų senus telefonus atiduoda perdirbti. Didžiausia dalis – 40,7 proc. jų savo seną telefoną atiduoda draugams ar giminaičiams. 31,8 proc. apklausos dalyvių nebenaudojamus telefonus padeda į stalčių, o 23 proc. – parduoda.

Tačiau beveik visi suvokia, kad telefono išmetimas yra netinkamas sprendimas – taip elgiasi vos 1,1 proc. apklaustųjų.

– Džiugu, kad seni telefonai nėra paprasčiausiai išmetami, tačiau klausimas, ką daryti su morališkai pasenusiu telefonu, kyla dažnai, nes modernius išmaniuosius telefonus „Omnitel“ siūlo įsigyti itin geromis sąlygomis. Todėl savo klientams siūlome sprendimus, skatinančius atsakingą telefonų naudojimo kultūrą – atiduoti nenaudojamą telefoną pakartotiniam naudojimui ir gauti iš to naudos, – sakė „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis.

Apklausa parodė, kad 87,3 proc. respondentų sutiktų atiduoti savo telefoną kitam, jeigu naują telefoną galėtų įsigyti su nuolaida.

Šiuo metu „Omnitel“ kaip tik ir vyksta akcija, kurios metu esami ir būsimi „Omnitel“ klientai už seną, bet veikiantį telefoną gali gauti iki 350 litų didesnę nuolaidą naujam išmaniajam telefonui. Tai leis platesniam žmonių ratui pasinaudoti išmaniųjų telefonų teikiama nauda – bendrauti el. paštu, socialiniuose tinkluose telefone, naudotis GPS navigacija, žemėlapiais ir kitomis naudingomis programėlėmis. Akcijos metu siūlomi 8 išmaniųjų telefonų modeliai, tarp jų – ir naujieji „Nokia 700“ bei „Nokia 500“.

Tuo tarpu bendrame „Omnitel“ ir „Greenfone“ aplinkosauginio projekto „Telefonas kitam“ interneto tinklalapyje www.telefonaskitam.lt superkami ne tik veikiantys, bet ir sugedę telefonai. Jie pataisomi, atnaujinami ir tiekiami į Afrikos, Azijos, taip pat kitas Rytų Europos šalis. O nepataisomai sugedę telefonai perdirbami, taip užtikrinant, kad nė vienas iš surinktų telefonų nepatektų į sąvartyną.

„Mokipay“ mokėjimų paslauga – ir „Ežio“ vartotojams

Išankstinio mokėjimo paslaugos „Ežys“ vartotojams nebereikia krapštytis piniginėje, ieškant smulkiųjų pinigų – nuo šiol jie gali patogiai atsiskaityti su „Mokipay“. Šia paslauga jau sėkmingai naudojasi „Omnitel“ abonentai ir „Extra“ vartotojai. Patogi, laiką taupanti ir padedanti išlaidas kontroliuoti „Mokipay“ sistema bus diegiama Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos mokyklose ir universitetuose, bendradarbiaujant su šių įstaigų viešojo maitinimo vietomis. „Mokipay“ taip pat gali būti integruota į patekimo į mokyklos teritoriją sistemas.

Lietuva yra viena pirmųjų pasaulio šalių, kuriose teikiama NFC (angl. Near Field Communication) technologijos pagrindu veikianti inovatyvi mobiliojo mokėjimo paslauga, leidžianti atsiskaityti už pirkinius nenaudojant mobiliojo ryšio sąskaitos.

Atsiskaitymas naudojantis „Mokipay“ paslauga, kai mokėjimo suma yra nedidelė, įvyksta per porą sekundžių ir trunka trumpiau nei mokėjimas grynaisiais pinigais, o atsiskaitymas didesnėmis sumomis, suvedant saugos kodą, yra greitesnis nei mokėjimas banko kortele. Tai teigiamai įvertino krepšinio aistruoliai Europos vyrų krepšinio čempionato metu, atsiskaitydami už pirkinius krepšinio arenose ir jaunimas, kuris atsiskaito su „Mokipay“ kavinėse „Cofee Inn“, „McDonalds“ restoranuose bei „Statoil“ degalinėse.

– „Omnitel“ klientai buvo pirmieji, kurie nuo vasaros gali naudotis naująja mokėjimų paslauga „Mokipay“. Jos vartotojas – jaunatviškas naujovių mėgėjas, paslauga besinaudojantis populiariausiose kavinėse, greitojo maisto restoranuose, degalinėse. Manome, kad „Mokipay“ taps populiari tarp „Ežio“ vartotojų, kurie mums yra itin svarbūs, entuziastingai priimantys bei vertinantys naujoviškas mobiliojo ryšio paslaugas, – sakė „Omnitel“ viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms Darius Maikštėnas. Pasak jo, šis atsiskaitymo būdas turėtų būti itin patrauklus moksleiviams ir jų tėvams, nes į mokyklą nereikės nešiotis grynųjų pinigų.

– Mokėti telefonu – tiesiog labai patogu. Nuo šiol pažangiausieji galės apsieiti be senamadiškos piniginės ir patogiau atsiskaityti už pirkinius mokyklose, kavinėse, o visai netrukus – net ir mokėti viešajame transporte. „Ežiai“ vieni pirmųjų pasaulyje pradeda mobiliųjų atsiskaitymų revoliuciją, – sakė „Mokipay Europe“ vadovas Markas Zbarskis.

„Ežio“ vartotojams bus organizuojamos akcijos, kurių metu, atsiskaičius per „Mokipay“, tam tikra suma bus sugrąžinama į „Mokipay“ bei „Ežio“ sąskaitas.

Norintiems „Mokipay“ naudotis esamiems „Ežio“ vartotojams tereikia įsigyti „Mokipay“ lipduką ir nemokamai pasikeisti SIM kortelę. Tai galima padaryti „Omnitel“ salonuose. Naujiems „Ežio“ vartotojams bus pasiūlytos specialios pakuotės su tinkama SIM kortele ir „Mokipay“ lipduku, kurias jau šį mėnesį bus galima įsigyti „Omnitel“ salonuose, „Maxima“ parduotuvėse bei kioskuose „Lietuvos spauda“ ir „Rkiosk“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Atsiskaitymui su „Mokipay“ naudojama speciali „Mokipay“ sąskaita, kurią galima papildyti pavedimu, banko kortele arba kioskuose „Lietuvos spauda“ bei „Rkiosk“. Ši sąskaita nėra susijusi su mobiliojo ryšio sąskaita.

Visos vietos, kur galima įsigyti bei papildyti „Mokipay“ pakuotę ir atsiskaityti su „Mokipay“ yra nurodytos „Mokipay“ interneto svetainėje.

Už seną telefoną – papildoma „Omnitel“ nuolaida naujiems išmaniesiems telefonams

Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“, tęsdama iniciatyvą surinkti senus nebenaudojamus mobiliuosius telefonus, pirmoji iš Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių pakvies esamus ir naujus klientus ateiti į Omnitel saloną, atnešti savo seną, bet dar veikiantį, telefoną ir gauti daug didesnę papildomą nuolaidą naujiems madingiems „Nokia“ išmaniųjų telefonų modeliams.

– Pradėjusi išmaniųjų telefonų erą Lietuvoje, „Omnitel“ tęsia savo kryptį pasiūlyti savo klientams ypač patrauklias sąlygas įsigyti išmaniuosius įrenginius. Šios akcijos metu klientams siūlome nuolaidas, viršijančias senųjų telefonų vertę, tuo tarpu senieji telefonai galės būti panaudoti dar kartą kitose šalyse, tuo mažinant poveikį aplinkai ir taupant gamtos išteklius, – sakė „Omnitel“ viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms Darius Maikštėnas.

Papildoma nuolaida naujiems išmaniesiems telefonams, priklausomai nuo pasirinkto išmaniojo telefono modelio ir mokėjimo plano, sieks net iki 350 litų. Pavyzdžiui, įsigyjant „Nokia 700“ išmanųjį telefoną , pasirašant 24 mėn. sutartį ir pasirenkant mokėjimo planą „Universal 59“ bus taikoma 350 Lt papildoma nuolaida, o įsigyjant „Nokia 500“ ir pasirenkant „Optimum 39“ mokėjimo planą, bus suteikiama 298 Lt papildoma nuolaida. Papildomos nuolaidos bus taikomos ir pasirenkant kitus mokėjimo planus bei įsigyjant išmaniuosius telefonus „Nokia 700“ ir „Nokia 500“. Akcija prasidės sausio 6 dieną.

Surinktus senus telefonus „Omnitel“ perduos įmonei „Greenfone“.