„NOD klubo apdovanojimai“ pagerbė virtualiai saugias verslo įmones

Pažangius programinės įrangos sprendimus pristatanti bendrovė „NOD Baltic“ šalies verslo įmones sukvietė į kasmetinius, jau trečią kartą organizuojamus „NOD klubo apdovanojimus“. Trijuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje vykusių apdovanojimų metu pagerbtos 183 įmonės, skiriančios didžiausią dėmesį apsisaugojimui nuo kibernetinių atakų bei prisidedančios prie informacijos apsaugos skatinimo virtualioje erdvėje.

„Kasmetinių „NOD klubo apdovanojimų“ tikslas – suburti ir paskatinti įmones, kurios skiria didelį dėmesį informacijos nuo kibernetinių atakų apsaugai, tuo pačiu prisideda prie apsaugos lygio didinimo visos šalies mastu. Smagu, kad į klubo gretas kasmet galime įtraukti vis daugiau narių. Tikimės, jog jų darbas taps pavyzdžiu ir paskatinimu visoms įmonėms rūpintis duomenų apsauga virtualioje erdvėje“, – sakė „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.

Anot T. Parnarausko, įmonės savo veiklą vis sparčiau perkelia į virtualią erdvę, todėl verslo bei su darbo procesais susijusios informacijos apsaugos klausimas tampa itin aktualus. „Jei dar prieš kelerius metus galvojome, jog pasauliniai įsilaužimų, duomenų vagysčių ir nutekinimo, darbo procesų sutrikdymo atvejai nepasieks mūsų mažytės šalies, šiandien turime pripažinti, jog susiduriame su tokiomis pačiomis grėsmėmis. Tiesa ta, jog vis labiau kelsimės į virtualią erdvę, o ne atvirkščiai, todėl ir nusikaltėliai vis dažniau laužiasi ne pro duris, o pro kompiuterius“, – sakė T. Parnarauskas.

„NOD klubo apdovanojimuose“ šiais metais buvo pagerbtos šalies įmonės, kurios nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio per metų laikotarpį savo klientų kompiuterių ir serverių bei juose saugomų duomenų apsaugai naudojo, diegė ar kartu su paslaugų paketais siūlė daugiausiai ESET antivirusinės programos licencijų. Šiais metais „NOD klubas“ apdovanojo 183 įmones, kurios pagal įdiegtų licencijų skaičių skirstomos į šešis mažesnius – 50, 100, 150, 300, 500 ir 1000 bei daugiau licencijų – klubus bei apdovanojimų kategorijas. Iš jų šešiasdešimt dvi įmonės pelnė apdovanojimus 50, trisdešimt aštuonios – 100, keturiasdešimt keturios – 150, devyniolika – 300, dvylika – 500, aštuonios – 1000 ir daugiau licencijų kategorijoje. Šiais metais apdovanojimus pelnė tokios kompanijos, kaip „Acme kompiuterių komponentai“, „Alna Intelligence“, „ATEA“, „Inida“, „Blue Bridge“, „ELSIS IT“ bei daugelis kitų.

„NOD klubo apdovanojimai“ organizuojami nuo 2009 metų. Šiais metais jie buvo rengiami kartu su konferencija „NOD Baltic Partner Conference 2011“, pristatančia naujausius kibernetinės apsaugos iššūkius, tendencijas ir apsaugos būdus.

Nemokamai atnaujinta ESET programinė įranga saugos patikimiau ir sparčiau

Pasaulinė saugumo sprendimų kompanija ESET atnaujino antivirusinę programą „ESET NOD32 Antivirus” ir saugumo priemonių paketą „ESET Smart Security”. Naujosiose programinės įrangos versijose išplėstos nuostatų derinimo, kompiuterio apsaugos galimybės, padidinta darbo sparta. Kompanija taip pat pristatė įmonėms skirtą saugumo sprendimą, užtikrinantį kasdienės elektroninės korespondencijos saugumą.

Anktesnėmis šių ESET produktų versijomis besinaudojantys klientai naująsias versijas galės įsidiegti nemokamai – skirtingai nei įprasta, kompanija ir toliau suteikia tokią galimybę klientams, besinaudojantiems galiojančiomis licencijomis.

„Šiuo žingsniu pristatome esminį programinės įrangos atnaujinimą, leidžiantį kiekvienam klientui pasiūlyti moderniausią antivirusinės apsaugos versiją”, – sako ESET saugumo sprendimams šalyje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic” vadovas Tomas Parnarauskas. Pasak jo, naujovės bus aktualios ir gyventojams, ir verslui.

Naujosiose antivirusinės apsaugos programų versijose patobulinta apsauga nuo naujų sparčiai plintančių virusų ir kenkėjiškų programų, pagerintas savigynos modulio darbas. „ESET Smart Security 4.2″ pakete tobulesnis tapo tinklalapių tikrinimo mechanizmas, ugniasienė, įdiegta galimybė išsaugoti jos nuostatų rinkinius.

Saugumu besirūpinančiam verslui „NOD Baltic” nuo šiol siūlys iš principo atnaujintą tarnybinėms stotims su „Microsoft Exchange Server” programine įranga skirtą „ESET Mail Security”. Šis sprendimas, lyginant su prieš trejus metus sukurta paskutine versija, yra efektyvesnis, lankstesnis ir lengviau pritaikomas prie kintančių verslo poreikių.

Rinkoje „ESET Mail Security for Microsoft Exchange Server” pakeis „ESET NOD32 Antivirus for Microsoft Exchange Server”. Šiuo sprendimu jau besinaudojančios bendrovės naująją programos versiją galės įsidiegti nemokamai, o norinčios naują elektroninio pašto serverio licenciją įsigyti kartu su visos sistemos (darbo vietų) apsauga, galės pasinaudoti net 50 procentų nuolaida.

Atnaujinti „ESET Smart Security” ir „ESET NOD32 Antivirus” versijas iki naujosios 4.2 visi šių programų naudotojai gali nemokamai atsisiuntę diegimo bylas iš kompanijos svetainės www.eset.lt. Kūrėjai primena, kad prieš įdiegiant naują programos versiją rekomenduojama iš kompiuterio visiškai pašalinti senąją.

Įmonių svetainės – naujas kibernetinių nusikaltėlių taikinys

Pastaruoju metu išaugęs įsilaužimų į oficialias institucijų ir verslo įmonių svetaines skaičius, kuomet užvaldytas interneto tinklalapis panaudojamas kibernetinių nusikaltėlių tikslams, privertė sunerimti ir didžiausius saugumo skeptikus. Saugumo ekspertai įspėja, kad nusikaltėlių rankose atsidūrusi svetainės kontrolė – įmonių abejingumo saugumo problemoms ir delsimo jas spręsti pasekmė, sukelianti nuostolių ne tik įmonėms, bet ir jų klientams.

„Žinome atvejų, kuomet įsilaužus į interneto tinklalapius jie buvo pakeisti vizualiai – gerai prisimename įvykius Estijoje prieš kelerius metus. Pastaruoju metu, įsilaužėliai į svetaines vis dažniau įterpia kenkėjišką kodą, kuris nepastebėtas gali išlikti net kelerius metus. Per tą laiką nusikaltėliai netrukdomi naudoja įmonių svetaines jų lankytojams apgaudinėti, kenkėjiškų programų siuntimui į kompiuterius”, – sako Tomas Parnarauskas, ESET saugumo sprendimams šalyje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic” vadovas.

Anot T. Parnarausko, neteisėtas interneto svetainės užvaldymas įterpiant kenkėjiškus kodus pavojingas tuo, jog pasinaudodamas saugumo spragomis leidžia plisti virusams. Apsilankęs užvaldytoje svetainėje lankytojas nukreipiamas į tarnybines stotis, kurios užkrečia kompiuterį kenkėjišku kodu. „Patys nenutuokdami, užvaldytų svetainių lankytojai gali parsisiųsti virusus ar kenkėjiškas programas”, – sako T. Parnarauskas.

Interneto svetainių užvaldymo statistika Lietuvoje – neraminanti. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, per 2009 m. paskutinį ketvirtį užfiksuotas 141 pranešimas apie institucijų ar verslo bendrovių tinklalapių užvaldymo atvejus. Tai net 840 proc. daugiau nei 2009 m. trečiąjį ketvirtį – tuomet buvo užfiksuota vos 15 pranešimų.
Anot T. Parnarausko, užvaldytos įmonių svetainės gali užkrėsti tūkstančių lankytojų kompiuterius, todėl tinkamai nesirūpindamos saugumo užtikrinimu, įmonės rizikuoja ne tik savo, bet ir jų svetaines lankančių klientų saugumu.

Norinčioms išvengti galimų grėsmių įmonėms rekomenduojama reguliariai keisti interneto tinklalapių valdymo slaptažodžius, bei nesaugoti jų interneto naršyklėse ar kitose elektroninėse laikmenose. Svetainių lankytojams patariama naudoti patikimas antivirusines ir „anti-spyware” programas, kurios užtikrina apsaugą nuo virusų ir šnipinėjimo programų. Taip pat siūloma atnaujinti saugumo programas bei operacines sistemas, įdiegti visus gamintojo siūlomus saugumo sprendimų atnaujinimus.

Išmaniųjų telefonų vartotojai nesirūpina saugumu

Pasaulinės saugumo sprendimų kūrėjos ESET atlikto tyrimo duomenimis, tik 5 proc. išmaniųjų telefonų vartotojų rūpinasi visapusišku savo telefonų saugumu. Augant mobiliųjų telefonų pardavimams, saugumo ekspertai prognozuoja, kad išmaniųjų telefonų naudotojai ateityje vis dažniau atsidurs kibernetinių nusikaltėlių taikiklyje.

„Išmanieji telefonai savo funkcijomis jau prilygsta nešiojamiems kompiuteriams – vartotojai naudojasi socialiniais tinklais, elektroniniu paštu, interneto parduotuvėmis ir panašiomis paslaugomis. Daugelis šių telefonų vartotojų nesilaiko būtinų saugumo priemonių, todėl telefonuose saugoma informacija tampa lengvu kibernetinių nusikaltėlių grobiu”, – sako ESET saugumo sprendimams šalyje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic” vadovas Tomas Parnarauskas.

Anot T. Parnarausko, vartotojai gali apsisaugoti pasitelkę specialiai išmaniesiems telefonams sukurtas antivirusines programas – jos prieinamos ir Lietuvoje. Viena iš jų, „ESET Mobile AntiVirus for Smartphones”, apsaugo telefonus nuo virusų, šnipinėjimo ir kitų nepageidaujamų programų, taip sumažindama svarbios informacijos praradimo atvejus.

Tyrimas parodė, kad daugelis vartotojų nenaudoja funkcijos, leidžiančios užrakinti jų išmaniuosius telefonus – tai viena svarbiausių duomenų vagystės priežasčių. Daugelis vartotojų telefone naudojasi elektroniniu paštu, socialiniais tinklais. 24 proc. vartotojų apsiperka mobiliuoju telefonu, 31 proc. jungiasi prie internetinės bankininkystės svetainių. Pametus ar netekus telefono vagystės metu, šie duomenys tampa lengvai prieinami pašaliniams asmenims. Tyrimas atskleidė, kad savo duomenų saugumu rizikuoja net 55 proc. „iPhone”, 45 proc. „BlackBerry” ir 60 proc. kitų išmaniųjų telefonų savininkų.

Tyrimu taip pat siekta nustatyti, kiek išmaniųjų telefonų vartotojams svarbi telefonų apsauga nuo virusų. 39 proc. respondentų pažymėjo, kad jiems rūpi apsaugoti telefonus nuo kenkėjiškų programų, tačiau tik 25 proc. naudoja antivirusines programas telefone. Nepaisant to, kad nustatoma vis daugiau kibernetinių atakų prieš „iPhone” naudotojus atvejų, jų kūrėja kompanija „Apple” nepritaria šiems telefonams skirtų antivirusinių programų kūrimui. Įdomu tai, kad 41 proc. „iPhone” naudotojų nurodė, kad jiems antivirusinė apsauga svarbi, o vienas iš keturių „iPhone” savininkų tvirtino antivirusines programas naudojantis. Tikėtina, kad antivirusines programas „iPhone” naudotojai painioja su perspėjimo apie kenksmingas svetaines (angl. „anti-phishing”) priemonėmis.

43 proc. vartotojų prisipažino, kad į savo telefoną diegia trečiųjų šalių sukurtas programas. Diegdami ir naudodami oficialiai telefonų kūrėjų nepatvirtintas programas, daugelis šių vartotojų rizikuoja atverti kelią virusams, netekti svarbios asmeninės informacijos, saugomos telefone.

Tyrimas atskleidė, kad tik 5 proc. respondentų naudojasi visapusiška telefono apsauga – užrakina telefoną, naudoja slaptažodžius ir antivirusines programas. 95 proc. išmaniųjų telefonų vartotojų rizikuoja tapti kibernetinių nusikaltėlių aukomis.

Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1000 išmaniųjų telefonų vartotojų. Daugiau nei 35 proc. jų naudojasi „iPhone”, 32 proc. – „BlackBerry” telefonais. Vos 5 proc. apklaustųjų naudojasi išmaniaisiais telefonais su „Android” operacine sistema, tačiau prognozuojama, kad šių telefonų paklausa artimiausiu laiku smarkiai išaugs.

„Conficker“ – didžiausias kenkėjas elektroninėje erdvėje

2009 metais didžiausią grėsmę elektroninėje erdvėje kėlė virusas „Conficker”. Šios šeimos kenkėjų atakos sudarė didžiąją dalį pranešimų apie kibernetinius nusikaltimus ir Lietuvoje. Pasaulinės saugumo sprendimų kūrėjos ESET duomenimis „Conficker” vyravo aptinkamų virusų dešimtuko pirmoje vietoje ištisus metus. Prognozuojama, kad kiekvieną mėnesį savo atakų skaičių didinantis kenkėjas išliks viena didžiausių grėsmė ir 2010 metais.

2009 metais didžiausią grėsmę elektroninėje erdvėje kėlė virusas „Conficker”. Šios šeimos kenkėjų atakos sudarė didžiąją dalį pranešimų apie kibernetinius nusikaltimus ir Lietuvoje. Pasaulinės saugumo sprendimų kūrėjos ESET duomenimis „Conficker” vyravo aptinkamų virusų dešimtuko pirmoje vietoje ištisus metus. Prognozuojama, kad kiekvieną mėnesį savo atakų skaičių didinantis kenkėjas išliks viena didžiausių grėsmė ir 2010 metais.

„Conficker” fenomenas vis dar stebina ir neramina – kiekvieną mėnesį šio kirmino atakų skaičius auga, vien gruodį jis aptiktas 9,85 proc. kompiuterių. Kurdamas savo modifikacijas šis kenkėjas gudriai pasinaudoja operacinės sistemos „Windows” spragomis ir be vargo patenka į neapsaugotus kompiuterius”, – sako ESET saugumo sprendimus šalyje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic” vadovas Tomas Parnarauskas.

Anot T. Parnarausko, virusai ir kenkėjiškos programos išliks vienu didžiausių pavojų elektroninėje erdvėje, nes kartu su apsaugos priemonėmis tobulėja ir nusikaltėlių metodai. „Virusai naudoja vis daugiau modifikacijų, perima vieni kitų technologijas atveriančias naujus kelius į vartotojų kompiuterius. Šiais metais laukiamas didėjantis populiarių formatų bylų, tokių kaip PDF ar Flash, saugumo spragų, socialinių tinklų ar susirašinėjimo programų (angl. Instant messaging) programų panaudojimas kompiuterio užkrėtimui”, – teigia įmonės vadovas.

Vienas iš virusų, kurio atakų skaičius neabejotina augs ir šiais metais – „INF/ Autorun”. Šis kenkėjas lengvai plinta per USB atmintines, atminties korteles, skaitmeninių fotoaparatų ir kitų išorinių įrenginių laikmenas, kurios naudojamos dažnai nesilaikant net minimalios apsaugos. „INF/ Autotun” gruodžio mėnesį buvo pats aktyviausias Lietuvoje, savo atakų skaičiumi pralenkė net daugelyje Europos valstybių vyravusį „Conficker”.

Trečią vietą pavojingiausių virusų sąraše 2009 metais užima “Win32/PSW.OnLineGames” vardu žymima Trojos arklio tipo virusų šeima, kurios nariai renka užkrėstame kompiuteryje saugomą informaciją ir siunčia ją savo kūrėjams. Daugeliu atvejų “Win32/PSW.OnLineGames” virusai kėsinasi į prisijungimo prie sparčiai populiarėjančių internetinių žaidimų duomenis. Gruodžio mėnesį šis kenkėjo atakų skaičius siekė 7,16 proc.

Ketvirtas pavojingiausias virusas „Win32/Agent” lengvai patenka į kompiuterius besilankant užkrėstose internetinėse svetainėse ar per mobiliąsias laikmenas. Viruso kūrėjai vogdami prisijungimo prie svetainių duomenis ten integruoja dalį kenksmingo kodo, taip leisdami virusui plisti. Praėjusį mėnesį šis kenkėjas aptiktas 2,55 proc. kompiuterių.

Viruso „Conficker” atmaina „INF/Conficker” gruodžio mėnesį išlieka penktoje vietoje (2,18 proc.). Virusas pavojingas tuo, jog naudoja „Autorun” virusų plitimo būdus. Per USB atmintines ir kitas mobiliąsias laikmenas patekęs į kompiuterį jis atveria kelią plisti kitiems „Conficker” šeimos virusams.

Gruodžio mėnesį šeštoje vietoje atsiduria 1,20 proc. kompiuterių užkrėtęs „Win32/Pacex.Gen”. Šis virusas prisideda prie vartotojų duomenų vagysčių – jis kompiuteryje sukuria specialią aplinką, padedančią į sistemą patekti ir joje veikti klaviatūros mygtukų paspaudimus fiksuojantiems kenkėjams,

Septintoje pavojingiausių virusų dešimtuko vietoje atsidūrė „Win32/Qhost” (1,19 proc.) – pasinaudojusi „Windows” spragomis, ši kenkėjiška programa įsirašo į operacinės sistemos katalogą, tokiu būdu savo kūrėjams perleidžia užkrėsto kompiuterio valdymą ir priėjimą prie vartotojo duomenų.

Aštuntoje dešimtuko vietoje esantis „WMA/TrojanDownloader.GetCodec” (0,70 proc.) paverčia garso įrašus WMA formato failais, o jų antraštėse įrašo nuorodą į pavojingą tinklalapį, kuriame apsilankius kompiuteris užkrečiamas kitais virusais. Devintasis iš pavojingiausių „Win32/Autorun” (0,68 proc.) plinta mobiliosiomis atmintinėmis, naudodamasis jose esančių programų automatinio paleidimo funkcija.

Dešimtoje vietoje sutinkamas dešimtuko naujokas – Trojos arklio tipo virusas „Win32/Spy.Ursnif.A”. Patekęs į kompiuterį virusas vagia ir savo kūrėjams perduoda duomenis. „Win32/Injector” aptiktas 0,66 proc. kompiuterių.

Pasaulinė saugumo sprendimų kūrėja ESET kiekvieną mėnesį skelbia pavojingiausių virusų ir kenkėjiškų programų dešimtuką remiantis unikalios grėsmių stebėjimo sistemos „ThreatSense.Net” duomenimis.