Technologijos mokyklose – perversmo belaukiant

Praėjusiais mokslo metais vienu kompiuteriu Lietuvos mokyklose dalijosi 5,5 mokinio. Didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių vienas kompiuteris tenka 1 – 4 mokiniams. Mokyklų aprūpinimas įranga yra svarbus, tačiau tai nėra lemiamas veiksnys siekiant technologinio perversmo švietimo sektoriuje.

Poreikį diktuoja rinka

Informacinės komunikacinės technologijos kardinaliai pakeitė ir toliau keičia visą pasaulį – kaip ilsimės ir dirbame, kaip bendraujame ir suvokiame aplinką. Technologijos į mokyklas žengė vėluodamos dėl sistemos nelankstumo ir natūralios permainų baimės. Vis dėlto pokyčiai pernelyg dideli, kad į juos būtų galima nekreipti dėmesio.

Visų pirma, atsiradusias galimybes efektyvinti procesus įvertino verslo sektorius. Gebėjimas naudotis naujosiomis technologijomis šiandien darbuotojui rinkoje yra ne privalumas, o būtinybė. Šių permainų rezultatus iliustruoja greičiau už darbo užmokestį didėjantis darbo našumas – 2011 m. Lietuvoje darbo našumas paaugo 9,3 proc., o užmokestis didėjo 2,7 proc.

Iššūkis žinių šventovei

Naujosios technologijos metė iššūkį mokyklai kaip žinių šventovei. Mokiniai, išnaudojantys naujųjų technologijų teikiamus privalumus, staiga pasijuto pranašesni už savo mokytojus, kurie pamokas vis dar vedė taikydami pasenusius metodus.

2011 m. tyrimų duomenimis, 83 proc. penkiolikmečių naudojo kompiuterį malonaus laisvalaikio praleidimui, 46 proc. – kad atliktų mokyklos namų užduotis, 20 proc. – ekspertimentams atlikti ar užsienio kalboms mokytis.

Įrangos nepakanka

Pastarąjį dešimtmetį mokyklų aprūpinimo informacine komunikacine technika skirtumai Europos šalyse mažėjo. Vis dėlto geriausiai aprūpintos yra Didžiosios Britanijos mokyklos – 2011 m. vienam mokiniui vidutiniškai teko daugiau nei 1 kompiuteris. Informacinių komunikacinių mokymo priemonių Lietuvos mokykloms 2009 m. – 2012 m. nupirkta daugiau kaip už 115,5 mln. litų, mokytojų darbo vietų kompiuterizavimo investiciniam projektui skirta 9,5 mln.

Siekiant išnaudoti naujųjų technologijų teikiamus privalumus, nepakanka nupirkti įrangos. Didžiausias iššūkis švietimo sistemai – technologijų integravimas į mokymo procesus. Pastaruoju metu institucijos ir mokyklos pradėjo rodyti didesnę iniciatyvą adaptuojant mokymo turinį, sprendimus naudojant administraciniams poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, šiuo metu apie 80 proc. Lietuvos mokyklų jau naudojasi elektroniniais dienynais, dalis jų nusprendė visiškai atsisakyti popierinių variantų.

Keisdamos pasaulį pačios naujosios technologijos keičiasi ne ką lėčiau. Turimos įrangos senėjimas, naujų sprendimų atsiradimas – tai vienu metu ir iššūkiai, ir naujos galimybės švietimo sektoriui. Taigi mokytojai neturi kito kelio kaip tik domėtis technologijų teikiamomis galimybėmis ir taikyti jas mokymuisi drauge su mokiniais.

Svarbi pedagogų iniciatyva

Lapkričio mėn. vykusioje parodoje „Mokykla 2012“ buvo pristatyta galimybė technologijas rinktis pačioms mokykloms. Vienos techonologijos piršimas visoms mokymo įstaigoms neskatina progreso ir mokytojų susidomėjimo. Pedagogams turi būti suteikta galimybė patiems spręsti, kokios aplikacijos, metodai, įrankiai ir platforma jų mokymo tikslams pasiekti tiktų labiausiai.

Skatinami dalyvauti sprendimų priėmime, mokytojai bus priversti labiau domėtis technologijomis, tad ir sėkmingiau jas taikyti. Visgi renkantis technologijas, neretai kyla klausimai: kokio gamintojo platforma tinkamesnė – „Apple“, „Android“ ar „Microsoft“? rinktis stacionarius, nešiojamus ar mobilius planšetinius kompiuterius? naudoti interaktyvias lentas ar projektoriumi rodomą darbastalio atvaizdą? pasitelkti sistemas, leidžiančias lengviau kontroliuoti mokinius ar skatinančias laisvę ir kūrybą?

Atsakymai į šiuos klausimus priklauso nuo siekiamų mokymo tikslų, o pateikiant vieną sprendimą centralizuotai, mokyklose atsiranda krūva nenaudojamo „metalo“. Sprendimo galios perdavimas pedagogams ne tik didins motyvaciją mokyti, bet ir kurs pažangią visuomenę.

Švietimo ekspertai: spartus mobiliųjų technologijų vystymasis reikalauja neatidėliotinų pokyčių mokyklose

Mokymasis mintinai, tekstų perrašinėjimas ranka ir kiti pasenę mokymosi metodai vis dar taikomi mokyklose, tačiau pasak ekspertų, siekiant geresnio pasiruošimo būsimai profesinei veiklai, pasenusius metodus ir priemones būtina keisti šiuolaikiškesnėmis. Prieš keletą metų Lietuvos mokyklose buvo pradėti naudoti pirmieji mobilūs įrenginiai – „iPod Touch” delninukai ir planšetiniai „Apple” kompanijos kompiuteriai „iPad”. Planšetinius kompiuterius mokiniai sėkmingai pradėjo naudoti lietuvių bei užsienio kalbų, matematikos, dailės, muzikos ir gamtos mokslų pamokose.

„Akivaizdu, jog dabar mokyklose naudojami metodai ir priemonės jau tampa atgyvenę ir nebeatitinka poreikių. Visas galimybes išnaudoti trukdo nesuprantami draudimai ir nenoras, o gal net ir baimė kažką keisti. Tad verčiau draudę mokiniams naudotis mobiliais įrenginiais mokykloje, mokykime juos tikslingai šiuos pritaikyti, supažindinkime su įvairiomis galimybėmis ir kartu kurkime naujas mokymosi tradicijas.

Visuomenėje dar gajus įsitikinimas, kad norint pasiekti gerų rezultatų, reikia daug mokytis mintinai, bet juk jau seniai akivaizdu, kad žymiai svarbiau yra mokėti kūrybiškai ir tikslingai pasinaudoti turimais informacijos šaltiniais”, – akcentuoja Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos anglų kalbos mokytoja Staselė Riškienė, kuri yra viena didžiausių mobilaus mokymosi idėjos šalininkių.

Pasak švietimo ir ugdymo specialistų, sistemoje trūksta bendradarbiavimo: „Kad įvyktų greitesni pokyčiai trūksta bendradarbiavimo ir susikalbėjimo tarp švietimo bendruomenės, visuomenės ir verslo. Mokytojams labai sunku argumentuotai pagrįsti naujovių naudą ir teikiamas galimybes. Be visuomenės palaikymo ir supratimo kažką inovatyvaus daryti labai sunku. Labai norėtume, kad ateities karta priklausytų kūrybingai žinių visuomenei. Tokiai visuomenei, kuri galbūt sugebėtų ne vien naudoti pažangias technologijas, bet ir padėtų jas kurti”, – teigia prie mobilių įrenginių integracijos švietime prisidedančio Ugdymo plėtotės centro (UPC) direktorius Giedrius Vaidelis.

Šiuo metu daugelyje vakarų Europos mokyklų testuojamos ir sėkmingai diegiamos mobilios mokymosi priemonės, kur dėl paprastumo, suderinamumo ir didžiausio edukacijai skirtų programėlių pasirinkimo itin populiarūs yra „Apple” gamintojo produktai. Verta pažymėti, kad iš viso „Apple” programų parduotuvėje galime rasti per 200 000 programų, skirtų „iPad”. Planšetiniai kompiuteriai suteikia galimybę vaikams mokytis tiek namie, tiek mokykloje ar bet kurioje pasaulio vietoje. Mobilieji įrenginiai taip pat leidžia mokymesi panaudoti įvairesnes medžiagos pateikimo formas – knygas galima ne tik skaityti, bet ir klausyti audio formatu ar žiūrėti papildomus video su vaizdine medžiaga.

Mobiliųjų technologijų pritaikymo švietime iniciatorių S. Riškienės teigimu, šių įrenginių galimybės mokymesi – beribės: „Prieš trejus metus pastebėjau, kad mokiniai vis dažniau naudojasi savo mobiliaisiais telefonais mokymosi tikslais. Pirmiausia jie ėmė fotografuoti užduotis ar mokymosi medžiagą nuo lentos. Vėliau pradėjo siųstis mp3 garso įrašus, kurie būdavo skirti namų darbams, ir prieš pamoką jų klausytis bei kartotis, greitai susirasti nežinomą žodį internetiniame żodyne ar reikalingą informaciją. Tuomet ir supratau, kad artėja didžiuliai pokyčiai ir kad naujas galimybes mes, mokytojai, privalome išnaudoti”.

Pasak ekspertų, keičiantis mokymosi priemonėms, turėtų pasikeisti ir pamokų turinys, kuris lengvai transformuojamas į pritaikomą mobiliems įrenginiams. Pernai beveik 80 pagrindinių literatūros kūrinių buvo pritaikyti skaityti „iPad” įrenginiuose. Manoma, kad įvairūs mobilieji įrenginiai galėtų pagerinti mokinių mokymosi rezultatus ir pagilinti žinias.

„Technologiniai pokyčiai verčia keisti ir ugdymo turinį bei principus. Gebėjimas naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis turi būti toks pat svarbus, kaip ir gebėjimas skaityti, rašyti ar skaičiuoti. Tad tam turi būti skiriamas didžiulis dėmesys, kaip ir kūrybiškumui bei mokymuisi mokytis. Keičiasi mokytojo vaidmuo pamokoje – jis tampa mokinio pagalbininku, padedančiu jam ieškoti informacijos, mokytis savarankiškai ir siekti savo užsibrėžtų tikslų. Pokyčiai būtini, tad džiugu, kad jau dabar pastebime labai gerų iniciatyvų bei tendencijų”, – pasakojo anglų kalbos mokytoja Staselė Riškienė.

Įprastus vadovėlius mokiniai išbandys planšetiniais kompiuteriais

Kelios dešimtys trijų Lietuvos mokyklų mokinių kai kuriuos vadovėlius išbandys naudodamiesi „Apple iPad“ planšetiniais kompiuteriais. Šis bandomasis projektas – tai tęsinys pernai mobiliųjų telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ ir leidyklos „Šviesa“ pradėtos iniciatyvos, kuria siekiama išsiaiškinti, kaip galima pritaikyti įvairius nešiojamuosius įrenginius ir skaitmeniniu formatu pateiktą elektroninį turinį mokymui bei mokymuisi. Projekte dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras ir Švietimo informacinių technologijų centras.

„Tikiu, kad modernios mokymosi priemonės gali paskatinti vaikus dar labiau domėtis dėstomu dalyku, geriau jį išmokti ir susipažinti su naujovėmis, – teigė bendrovės „Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis. – Iniciatyva, skatinanti nešiojamųjų įrenginių naudojimą Lietuvos mokyklose, yra viena iš pažangiausių Europos Sąjungoje. Ją įgyvendinusi, Lietuva užimtų garbingą vietą tarp modernių pasaulio švietimo sistemų, kokią dabar ji užima mobiliojo ryšio ir mobiliojo interneto plėtros srityje”.

„Ankstesnis projekto etapas parodė, kad mokomasis turinys, pateiktas skaitmeniniu formatu, gali papildyti įprastus vadovėlius, suteikti naujų galimybių mokymosi procesui. Juolab dabar, sparčiai daugėjant interaktyvių gamtos mokslų, lietuvių kalbos, istorijos, matematikos priemonių, skirtų įvairių klasių moksleiviams, – sakė „Šviesos” leidyklos direktorė Asta Verkienė. – Beje, gamtos mokslų kurso 5-6 klasei priemonė įvertinta pasauliniu mastu ir pelnė „World Summit Award” apdovanojimą kaip viena iš 5 geriausių elektroninio mokymo priemonių pasaulyje 2009 metais.”

Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su verslo organizacijomis, įgyvendina bandomuosius projektus, siekdama sudaryti galimybes kiekvienam moksleiviui naudotis planšetiniu kompiuteriu mokykloje ir namie, internete rasti reikiamus skaitmeninius vadovėlius ir kitas mokymo priemones. Viena iš šių iniciatyvų yra bandomasis projektas „Planšetinių kompiuterių naudojimas ugdyme”. Šiame projekte dalyvauja trys skirtingų Lietuvos Respublikos rajonų mokyklos. Projektas tęsis iki 2011 metų rugsėjo mėnesio. Mokyklos buvo atrinktos 2010 metų gegužę vykusios „Kūrybinės laboratorijos” metu. Nuo tų pačių metų rugsėjo mėnesio šiose mokyklose vyko žvalgomasis projektas. Dalyvaudami jame, moksleiviai išbandė kelis planšetinius kompiuterius su „Šviesos” specialiai jiems pritaikyta mokomąja medžiaga.

Prasidėjo iniciatyva, skatinanti e. knygų skaitytuvų naudojimą Lietuvos mokyklose

Gegužės 13 dieną Vilniuje įvyko „Kūrybinė laboratorija“, po kurios bus atrinktos mokyklos, kuriose pasirinktų klasių mokiniams visiems mokslo metams bus suteikti e. knygų skaitytuvai su leidyklos „Šviesa“ pateiktu mokymosi turiniu. Taip prasidėjo projektas, kurio metu bus siekiama išsiaiškinti elektroninio turinio galimybes mokymui ir mokymuisi įvairiuose nešiojamuosiuose įrenginiuose.

Šią pažangią iniciatyvą, kurios įgyvendinimas Lietuvai leistų tapti viena iš novatoriškiausių pasaulio valstybių, inicijavo telekomunikacijų bendrovė „Omnitel” kartu su leidykla „Šviesa”, ją įgyvendinant dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Švietimo informacinių technologijų centras bei UAB ERP. Projekto metu bus siekiama išsiaiškinti įprastų vadovėlių ir kitos mokomosios medžiagos papildymo elektronine galimybes, kurios padėtų mokymo procesą padaryti pažangesnį ir didinti šalies skaitmeninį raštingumą.

„Mes, „Omnitel”, nuo pirmųjų savo veiklos dienų aktyviai prisidedame ir skatiname Lietuvos technologinę raidą ir socialinę pažangą, – sakė „Omnitel” viceprezidentas komercijai Remigijus Štaras. – Esu įsitikinęs, kad ši iniciatyva, skirta skatinti e. knygų skaitytuvų naudojimą Lietuvos mokyklose, yra viena iš pažangiausių Europos Sąjungoje. Jos įgyvendinimas leistų Lietuvai užimti garbingą vietą tarp modernių pasaulio švietimo sistemų, kokią šiuo metu Lietuva užima mobiliojo ryšio ir mobiliojo interneto plėtros srityje.”

„Dabartinis mokymo ir mokymosi procesas nuolat kinta, nes atsirandančios naujos technologinės galimybės leidžia mokymąsi padaryti įdomesnį ir labiau įtraukiantį mokinius. Todėl norime išsiaiškinti, kurios e. knygų skaitytuvų suteikiamos galimybės galėtų geriausiai atliepti mokinių ir mokytojų poreikius”, – sako leidyklos „Šviesa” direktorė Asta Verkienė.

Planuojama, kad programa, padėsianti išsiaiškinti įvairių mokymo priemonių pakeitimo elektroninėmis galimybes, vyks 2010-2011 mokslo metais.

„Kūrybinėje laboratorijoje” dalyvavo 11 komandų iš šių mokyklų: Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinė mokykla, Kauno jėzuitų gimnazija, Pasvalio rajono Pajiešmenių pagrindinė mokykla, Šiaulių Didždvario gimnazija, Panevėžio Vyturio vidurinė mokykla, Šiaulių Aukštabalio vidurinė mokykla, Biržų Atžalyno vidurinė mokykla, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija (Šakių raj.), Kauno Ąžuolo katalikiška vidurinė mokykla, Kauno Varpo gimnazija ir Šiaulių Medelyno pagrindinė mokykla. Mokyklų dalyvavimo „Kūrybinėje laboratorijoje” vaizdo medžiagą bus galima peržiūrėti internete, Portalas.emokykla.lt.

„Microsoft Lietuva“ savanoriai mokyklose ves saugaus interneto pamokas

Informacinių technologijų kompanijos „Microsoft Lietuva“ darbuotojai šią savaitę Lietuvos mokiniams ves saugaus interneto pamokas, kurių metu bus pasakojama apie pasauliniame tinkle tykančius pavojus ir mokoma protingo asmeninės informacijos paskelbimo socialiniuose tinkluose. Šešiolika savanoriškai švietimo iniciatyvoje dalyvaujančių „Microsoft“ darbuotojų aplankys 25 Lietuvos regionų mokyklas ir ves pamokas beveik 1000 mokinių.

Saugaus interneto pamokų turą per Lietuvos mokyklas „Microsoft” vykdo jau kelis metus iš eilės – tai viena iš programos „Vaikų saugumas internete” dalių. Mūsų darbuotojai savanoriškai keliauja po Lietuvos mokyklas ir ragina mokinius atkreipti dėmesį į saugaus elgesio internete taisykles, gerai pagalvoti prieš pateikiant informaciją apie save ar savo šeimą”, – sakė „Microsoft Lietuva” generalinis direktorius Mindaugas Glodas.

Susitikimuose su mokiniais dalyvaus beveik pusė visų bendrovės „Microsoft Lietuva” darbuotojų, kurie aplankys bendrojo lavinimo mokyklas, vaikų namus ir kitas švietimo įstaigas. Panašios „Microsoft” savanorystės programos vyksta visoje Europoje, jų metu ketinama aplankyti iki 50 000 mokinių.

Saugaus interneto pamokos vyks šiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose: Tytuvėnuose, Mockaičiuose (Kelmės raj.), Šiauliuose, Šeduvoje (Radviliškio raj.), Švenčionyse, Švenčionėliuose, Panevėžyje, Kazlų Rūdoje, Alytuje, Gargžduose, Klaipėdoje, Druskininkuose, Šakiuose, Daugėliškyje, Didžiasalyje, Prienuose, Šventojoje, Palangoje, Kretingoje.

Akcentuos asmeninės informacijos paskelbimo pavojus

Saugaus interneto pamokų metu „Microsoft” darbuotojai mokiniams pasakos apie virusus, šnipinėjimo programas ir kitus kenkėjus, galinčius pakliūti į kompiuterį dėl neatsargaus naršymo internete. Ypač didelis dėmesys bus skiriamas asmeninės informacijos – nuotraukų, kontaktų – pateikimui ir bendravimui su nepažįstamaisiais socialiniuose tinkluose, kurie ypač populiarūs tarp paauglių. Vien socialiniame tinkle „Facebook.com” savo paskyras turi daugiau nei 118 tūkst. Lietuvos paauglių, kurių amžius yra 13-17 metų.

Specialus interneto saugumo seminaras bus rengiamas Prienuose, kuriame dalyvaus ne tik mokiniai, bet ir jų tėveliai, mokytojai. Šio seminaro metu bus rodomas filmas apie grėsmes internete „Tinklas”, rengiama diskusija ir viktorina.

„Microsoft” darbuotojų žinios ir patirtis, kurią jie perteikia mokiniams šių pamokų metu yra labai vertinga. IT specialistai gali pateikti naujausius duomenis apie grėsmes, patarti kaip nuo jų apsisaugoti ir atsakyti į mokiniams kylančius klausimus”, – sakė Lietuvos Informatikos mokytojų asociacijos prezidentė Rasa Alaburdienė.

Aplankys kuo daugiau Lietuvos mokyklų

Be „Microsoft Lietuva” vykdomos pamokų akcijos, po Lietuvos miestus keliauja ir „Saugesnio interneto akademija ant ratų”, kurios iniciatoriai yra Švietimo ir mokslo ministerijos Informacinių technologijų centras, Ryšių reguliavimo tarnyba ir telekomunikacijų bendrovė „TEO LT”. Ši akademija su nemokamomis pamokomis vaikams vykdo turus po 13 Lietuvos miestų.

„Mūsų kompanijos darbuotojai-savanoriai šiais metais važinės po regionų mokyklas, kuriose poreikis saugaus naršymo internete žinioms yra didžiausias. Kartu su partnerių iniciatyvomis stengiamės pasiekti kuo daugiau Lietuvos moksleivių ir jų tėvelių”, – sakė M.Glodas.

Prie „Microsoft Lietuva” švietimo iniciatyvų šiemet prisideda ir visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus”, mokyklose burianti „Vaikų grupes prieš smurtą”. Daugiau nei šimtas šios organizacijos aktyvistų, dirbančių su vaikų grupėmis, taip pat dalyvaus saugaus interneto pamokose, vėliau galės perduoti šias žinias kitiems mokiniams.

Be savanoriškų paskaitų mokyklose, „Microsoft Lietuva” kartu su partneriais vasario pradžioje dalyvavo saugaus interneto dienai skirtame „Vaikų saugumo internete” renginyje Lietuvos Respublikos Seime. Šio renginio metu buvo vykdoma švietėjiška kampanija „Pagalvok prieš paskelbdamas”, vyko viktorina mokiniams „Lengva parodyti – sunku apsaugoti, arba „Kad OK netaptų Oops”.

Nesusimąsto apie saugumą internete

Praėjusiais metais „Microsoft” Europos Sąjungos valstybėse atliktas vaikų saugumo internete tyrimas atskleidė, kad bendraudami internetu net 85 proc. vaikų atskleidžia savo vardą, 71 proc. publikuoja asmenines nuotraukas ir filmuotus vaizdus, 48 proc. pateikia el. pašto adresą, 44 proc. nurodo mokyklos pavadinimą, o 13 proc. atskleidžia net ir namų adresą.

Net 43 proc. paauglių yra visiškai įsitikinę, kad tokios asmeninės informacijos skelbimas internete yra saugus, o 53 proc. tėvų tiki, kad jų vaikai patys imasi visų saugumo priemonių. Su nepažįstamais asmenimis internete atvirauja net 46 proc. vaikų ir tik 3 proc. iš jų pasakoja apie tai tėvams ar mokytojams.

„Vaikų saugumo internete” tyrimą „Microsoft” atliko tarp portalo MSN lankytojų. Iš viso tyrime dalyvavo 14 181 respondentas iš 11-kos Europos Sąjungos valstybių.