Ilja Laurs su Mindaugu Glodu įkūrė rizikos kapitalo fondą „Nextury Ventures“

Garsiausias Lietuvos verslininkas ir investuotojas Ilja Laurs bei buvęs „Microsoft“ Baltijos šalių padalinio generalinis direktorius, o vėliau „Microsoft“ sprendimų sveikatos apsaugai direktorius Centrinei ir Rytų Europai Mindaugas Glodas įkūrė rizikos kapitalo fondą „Nextury Ventures“. Fondas, kuris ketina aktyviai bendradarbiauti su mokslo bei švietimo įstaigomis, ieškos ir ankstyvoje stadijoje investuos į potencialą turinčius verslo startuolius ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse.

„Pastaruoju metu investicinei veiklai Lietuvoje skiriu vis daugiau dėmesio – nuolat tenka vertinti investicinius projektus, o neseniai į keletą investavau, tarp jų – „dalinuosi.lt“ ir „Cheap Data Communications“. Tai subrandino poreikį įkurti rizikos kapitalo fondą, kuris čia, Lietuvoje, ar greta jos ieškotų ankstyvoje kūrimo stadijoje esančių milijardo dolerių vertų idėjų. Fondas bendradarbiaus su mokslo, švietimo įstaigomis – norime būti arti bendruomenių, jaunimo ir skatinti jį pradėti kurti pasaulines sėkmės istorijas. Kad tai įmanoma, liudija mano asmeninė patirtis“, – ISM universitete pristatydamas „Nextury Ventures“ fondą sakė jo įkūrėjas Ilja Laurs.

„Lietuvoje verslo startuoliai yra tikrai suaktyvėję, o rizikos kapitalo fondų, kurie užsiimtų ne vien finansine ir valdymo pagalba, bet ir padėtų aktyviai plėtoti verslą, trūksta. Mes ieškosime ir investuosime į mobiliosios, interneto ar technologijų industrijų projektus. Manome, kad būtent prie tokių idėjų sėkmės galėsime prisidėti daugiausiai, nes su Ilja turime sukaupę didžiulę tarptautinę patirtį ir ryšius technologijų sektoriuje“, – sakė 15 metų korporacijose „Microsoft“ ir IBM išdirbęs „Nextury Ventures“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Mindaugas Glodas.

Padės augti greičiau

FB-SV334730„Nextury Ventures“ fondas orientuosis į ankstyvos stadijos projektus ir veiks pagal JAV Silicio slėnio rizikos kapitalo fondams būdingus principus. „Steigiame bene pirmąjį Lietuvoje investicinį operacinį fondą, kuris užsiims ne tik finansine pagalba, bet padės plėtoti idėjas išvengiant administracinės naštos. Kartais netgi pats fondas suteiks darbo jėgą, kad greitai būtų patikrinta, ar idėja perspektyvi. Projektams padėsime augti maksimaliai sparčiai ir teisinga kryptimi teikdami strategines konsultacijas bei įtraukdami platų ir įvairių sričių aukščiausio lygio vadovų-patarėjų būrį“, – sakė I. Laurs.

Naujojo fondo patarėjų komandoje yra gerai žinomi verslo ir mokslo institucijų atstovai. Tai Rolandas Barysas, Antanas Danys, Vladas Lašas, Kęstutis Lisauskas, Nerijus Pačėsa, Arūnas Pemkus, Kristina Vaivadaitė ir Tadas Vizgirda.

„Bendradarbiaudami verslininkai ir verslai gali pasiekti daugiau, todėl labai naudinga, kad „Nextury Ventures“ pritraukė patyrusių patarėjų, vadovų iš skirtingų veiklos sričių – jie galės padėti perspektyvioms jaunoms įmonėms plėstis greičiau. Apskirtai, labai pozityviai vertinu tokių kapitalo auginimo instrumentų kaip „Nextury Ventures“ atsiradimą, nes jie prisideda prie Lietuvos konkurencingumo didinimo ir kapitalo rinkų plėtros. Pažinodamas kompetentingus šio fondo steigėjus esu įsitikinęs, kad jis išaugins tarptautinio lygio bendroves, kurioms bus aktualios ir vėlesnės stadijos investicijos, o šia sritimi ir pats asmeniškai domiuosi“, – sakė „Nextury Ventures“ fondo patarėjas, „DDS kapitalo“ steigėjas Antanas Danys.

Prie jaunųjų verslininkų ugdymo prisidės ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. „Net 24 procentai mūsų universiteto bakalauro absolventų turi savo verslą, dalis jų – Lietuvoje jau pripažinti startuoliai. Žiūrime į „Nextury Ventures” fondo veiklą su didele viltimi, nes esame tikri, kad Lietuvos ekonomikos potencialas tiesiogiai priklauso nuo verslumo ugdymo ir pasitikėjimo jaunaisiais inovatoriais“, – sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto strateginės plėtros direktorius dr. Vilius Kontrimas.

„Nextury Ventures“ fondas taip pat yra užmezgęs ryšius ir padės startuoliams gauti geriausius bendrųjų paslaugų teikėjus, pavyzdžiui, finansų ir buhalterijos, teisės, personalo vadybos, ryšių su visuomene, rinkodaros ir kitų paslaugų.

Neapsiribos Lietuva

Naujų projektų „Nextury Ventures“ įkūrėjai žada ne tik laukti, bet ir ieškoti patys. „Vertindami naujų projektų potencialą žiūrėsime į du esminius dalykus – projekto iniciatyvinę komandą ir idėjos potencialą. Visus kitus klausimus, esame įsitikinę, galime padėti sutvarkyti. Orientuosimės į verslas-vartotojui projektus, t.y. naujoves, kurios yra skirtos ar kurią vertę galutiniam vartotojui. Be to, žinome pasaulines tendencijas ir tarptautinių rizikos kapitalo fondų prioritetines kryptis, todėl ieškome projektų, kurie tiktų į minėtų fondų formuojamą portfelį“, – sakė M. Glodas.

Per kelerius metus „Nextury Ventures“ turėtų tapti tarptautiniu fondu. Įkūrėjai mato milžinišką neišnaudotą potencialą Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje – ten startuolių sritis dar mažiau brandi nei Lietuvoje, nors pačios rinkos – didesnės. Aktyviai bendradarbiauti „Nextury Ventures“ kūrėjai ketina ir su Lietuvoje jau veikiančiais rizikos kapitalo fondais.

„Versli Lietuva“ siekia padėti apjungiant ir konsoliduojant šalies startuolių ekosistemą, ją ugdant ir rūpinantis jos plėtra. Labai džiaugiamės, kad privačia iniciatyva kuriamas ankstyvosios rizikos kapitalo fondas papildys kol kas negausias tokio kapitalo fondų gretas Lietuvoje ir sustiprins ekosistemą. Kitas svarbus niuansas – fondą kuria garsūs, patyrę ir plačiai žinomi verslininkai. Vietinės rinkos žinios leis suteikti pagalbą ir finansinę paramą turintiems didžiausią potencialą šalies pradedantiems technologiniams verslams, o jų intencijos ieškoti investicijoms potencialių startuolių kaimyninėse šalyse tik dar labiau sustiprins mūsų šalies įvaizdį kaip vienos sparčiausiai augančių rizikos kapitalo rinkų Baltijos šalyse“, – sakė VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nocius.

Lietuva turi puikias galimybes technologiškai aplenkti kaimynes

Šiandien Vyriausybės rūmuose vykstančioje konferencijoje „ID: e-Lietuva“, kurios globėjas yra Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, daugiau nei 150 valstybės ir mokslo institucijų, verslo įmonių ir nevyriausybinių organizacijų vadovų diskutuoja, kaip geriausia pasinaudoti naujausiomis debesų technologijomis siekiant sustiprinti Lietuvos konkurencingumą ir lyderystę informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje.

Remiantis debesų kompiuterijos poveikio Europos šalių ekonomikoms tyrimu ir prognozėmis1, per ateinančius keletą metų Lietuvoje turėtų susikurti nuo 460 iki 2378 naujų smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, taip pat nuo 6118 iki 30806 naujų darbo vietų. Tyrimo duomenimis, sėkmingesnis ekonomikos augimas labai priklausys nuo debesų kompiuterija grįstų sprendimų diegimo greičio. Net ir lėčiausio scenarijaus atveju Lietuva turėtų 2 kartus lenkti Estiją ir Latviją pagal naujų įmonių susikūrimą ir daugiau nei 4 kartus – pagal naujų darbo vietų rodiklį.

„Mes tikrai galime ir turime būti moderni, nebijanti globalios konkurencijos valstybė, siejanti savo ateitį kaip tik su inovatyvios ekonomikos, inovatyvios valstybės, inovatyvaus gyvenimo perspektyva“, – kreipdamasis į konferencijos dalyvius teigė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Pasak Premjero, reikia galvoti ne tik apie technologijas ir įvairius inovatyvius sprendimus valstybės gyvenime, bet ir apie tai, kaip padėti mūsų plačiajai visuomenei suvokti, kodėl tai, kas daroma informacinių technologijų srityje, yra taip svarbu.

„Šalies ekonomikos konkurencingumas priklauso nuo jos gebėjimo sukurti naujovių įgyvendinimui būtiną techninį pagrindą ir pasinaudoti gyventojų intelektiniu potencialu“, – teigė „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas. Pasak IT bendrovės vadovo, Lietuvai pavyko sukurti puikią informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūrą ir būtent debesų kompiuterija grįstų sprendimų diegimas tapo puikia galimybe atsigauti Lietuvos ekonomikai, nes skatina naujų įmonių ir darbo vietų sukūrimą, didina konkurenciją, taip pat padeda naudotis aukščiausio lygio paslaugomis palankiausia kaina.

„Plačiajuosčio interneto skverbties padidinimas 10 procentų bendrą šalies vidaus produkciją augina 1,3 procentiniais punktais. Tai patvirtina, kad informacinių technologijų ir telekomunikacijų infrastruktūra, debesų kompiuterijos sprendimai ir visuotinė edukacija turi tiesioginę įtaką Lietuvos ekonomikos augimui“, – kalbėjo Antanas Zabulis, telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ prezidentas.

Interneto ryšio technologijos, interneto padengiamumas ir greitis yra pagrindas, kad aukščiausios kokybės debesų kompiuterijos paslaugos galėtų būti teikiamos organizacijoms, įmonėms ir asmenims nepriklausomai nuo buvimo vietos, laiko ar kitų aplinkybių. Lietuva, pirmaudama pagal šviesolaidinio interneto, mobilaus ryšio skverbtį ir sparčiai augant išmaniųjų telefonų kiekiui bei populiarėjant mobilioms programėlėms, gali pasinaudoti debesų kompiuterijos sprendimais ir sustiprinti savo lyderystę informacinių technologijų srityje.

Tyrimų bendrovės IDC duomenimis, per artimiausius penkerius metus su debesų kompiuterija susijusios pajamos pasaulyje išaugs nuo 16 mlrd. JAV dolerių 2009 metais iki 55,5 mlrd. JAV dolerių 2014 metais. IDC teigimu, jau ateinančiais 2011 metais daugiau nei pusė naujų verslo įmonių naudosis debesų kompiuterijos sprendimais.