„Microsoft“ ir „Nokia“ investuoja 18 mln. eurų į programėlių kūrimą – Aalto universitete pristatyta „AppCampus“ programa mobiliųjų programėlių kūrėjams

Per ateinančius trejus metus bendrovės „Microsoft“ ir „Nokia“ kiekviena investuos po 9 mln. eurų į naujai įsteigtą mobiliųjų programėlių plėtros programą Suomijos Aalto universitete. Programa, pavadinta „AppCampus“ vardu, skirta globoti novatoriškų programėlių kūrimą „Windows Phone“ operacinei sistemai bei „Nokia“ palaikomoms platformoms – „Symbian“ ir „Series 40“.

Suomijos universitete programa startuos šių metų gegužės mėnesį. Tikimasi, kad „AppCampus“ pritrauks tūkstančius aplikacijų pasiūlymų iš studentų ir verslininkų visame pasaulyje. Aalto universitetas programai ir programėlių kūrėjams suteiks patalpas, mokymų paslaugas, akademinių ir verslo ryšių tinklus.

Mobiliųjų programėlių kūrėjai „AppCampus“ taip pat gaus mobiliųjų technologijų, dizaino ir valdymo patogumo mokymus, finansavimą programėlėms ir mobiliosioms paslaugoms kurti. Savo sukurtas aplikacijas programos dalyviai galės kelti į „Windows Phone Marketplace“ ir „Nokia Store“ programėlių parduotuves.

„AppCampus“ suteikia unikalią galimybę kūrėjams įgyvendinti savo idėjas ir sukurti pasaulinio lygio mobiliuosius produktus, – sakė Klaus Holse, „Microsoft“ prezidentas vakarų Europai. – Norime atverti naują puslapį mobiliųjų programėlių rinkos istorijoje ir sustiprinti Suomijos, kaip mobiliųjų technologijų lyderės, vaidmenį. Tokios investicijos į idėjas jų ankstyvoje stadijoje retai pastebimos rinkoje, todėl ši programa parodo, kad „Nokia“ ir „Microsoft“ labai vertina Suomijoje sukauptą kompetenciją.“

Mobiliųjų programėlių kūrėjai gali teikti paraiškas „AppCampus“ programos stipendijoms. Daugiau informacijos apie programą pateikiama tinklalapyje http://appcampus.aalto.fi

Populiarėjant debesijos paslaugoms „Microsoft“ investuoja milijonus į Dublino duomenų centrą

Sparčiai populiarėjant debesijos paslaugoms šiemet į vieną didžiausių Europoje duomenų centrą Dubline „Microsoft“ investuos dar 130 mln. JAV dolerių ir artimiausiam laikotarpiui sukurs arti 500 naujų darbo vietų. Airijoje esantis duomenų centras aptarnauja klientus iš Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Didinti 500 mln. JAV dolerių vertės duomenų centro pajėgumus skatina auganti paklausa paslaugai „Office 365“, taip pat „Windows Live“, „Xbox Live“, „Bing“ ir „Windows Azure“.

„Naudojimasis „Microsoft“ debesijos paslaugomis įgauna pagreitį visoje Europoje. Gyventojai, smulkūs verslai, didžiosios korporacijos ir valstybinės institucijos vis aktyviau išnaudoja debesų kompiuterijos galimybes, – sakė Martynas Bieliūnas, „Microsoft“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims. – Toliau investuojame į debesijos infrastruktūrą, siekdami užtikrinti sklandų paslaugų teikimą ir dabar, ir ateityje.“

Paklausa debesijos paslaugoms kuria šimtus naujų darbo vietų

Paskutinįjį 2011 m. ketvirtį debesijos paslaugų klientų skaičius tiek verslo, tiek privačiame sektoriuose augo beveik trečdaliu. Visame pasaulyje verslo komunikacijos programos „Lync“ ir santykių su klientais valdymo sprendimo „Dynamics CRM“ vartotojų skaičius taip pat didėjo 30 proc. „Xbox“ naudotojų, žaidžiančių internete su „Xbox Live“, padaugėjo trečdaliu ir dabar registruotų vartotojų yra jau 40 mln., o pokalbių programa „Skype“ ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį naudojosi jau 200 mln. gyventojų.

Nemažą pasaulinio debesijos paslaugų prieaugio dalį sudaro Europos rinka, todėl buvo nuspręsta išplėsti vieną didžiausių Senojo žemyno duomenų centrų. Dublino duomenų centras padidės 11 tūkst. kvadratinių metrų ir iš viso užims pusketvirtos futbolo aikštės plotą. Duomenų centre papildomai bus įdarbinta nuo 50 iki 70 specialistų, o centro atnaujinimo darbai sukurs 400 naujų darbo vietų statybininkams. Plėsdama debesijos paslaugų teikimą „Microsoft“ taip pat investavo per 7 mln. dolerių ir į duomenų centrą Briuselyje.

Lietuviai aktyviausiai domisi debesijos paslaugomis

Nuo praėjusio rudens, kai Lietuvoje buvo pristatyta naujoji paslauga „Office 365”, debesijos sprendimus gali išbandyti ir mūsų šalies įmonės ir organizacijos. Iš visų centrinės ir rytų Europos šalių būtent Lietuvos įmonės aktyviausiai domisi ir testuoja „Office 365“. Šiuo metu daugiau nei 1000 įmonių Baltijos šalyse testuoja naujosios paslaugos „Office 365“ galimybes, iš jų net 520 – įmonės iš Lietuvos.

Aktyvus „Microsoft“ partnerių domėjimasis rodo, jog visoje Lietuvoje debesijos sprendimais domisi vis daugiau didelių ir mažų įmonių. Šiuo metu vien Lietuvoje aktyviai teikti debesijos paslaugas ruošiasi arti 40 informacinių technologijų bendrovių. „Aukštą Baltijos šalių ir Lietuvos verslo atstovų susidomėjimą debesijos paslaugomis nulemia keletas veiksnių – gerai išplėtota telekomunikacijų infrastruktūra, plačiajuosčio ir mobiliojo interneto teikiamos galimybės. Vartotojai jau įprato, kad verslo ir asmeninę informaciją gali pasiekti bet kuriuo metu iš bet kurios vietos, – sakė debesijos paslaugas teikiančios bendrovės „ATEA“ rinkodaros direktorius Baltijos šalims Simonas Stūrys. – Šios sąlygos suteikia verslui operatyvumo ir lankstumo, tad susidomėjimas debesijos paslauga „Office 365” iš tiesų yra didelis.“

Investicijos į debesijos sprendimus atsiperka per pirmuosius metus

Neseniai paskelbti naujausi tyrimai parodė, kad smulkaus ir vidutinio verslo atstovai jau pripažino teigiamą debesijos paslaugų įtaką įmonių rezultatams. 49 proc. apklaustų įmonių patvirtino, kad debesijos sprendimai leidžia joms veikti lanksčiau. 45 proc. tyrimo dalyvių teigė sutaupiusios lėšų, o 39 proc. bendrovių tapo produktyvesnės. Visame pasaulyje „Microsoft“ debesijos paslaugomis naudojasi ir didžiosios korporacijos tokios kaip „Volkswagen“, „Lufthansa“, „Konica Minolta Business Solutions“ ir kitos. „Skaičiavimai parodė, kad investicijos į debesijos paslaugas įmonėms atsiperka per metus, o trijų metų laikotarpyje investicijų grąža išauga daugiau nei trigubai. Tiek tarptautinės korporacijos, tiek smulkiosios bendrovės jaučia ekonominę debesijos naudą ir palaipsniui keičia darbo įpročius,“ – sakė M.Bieliūnas.

M.Bieliūno teigimu, pagal paslaugų kompleksiškumą, patogumą ir prieinamumą bet kurio dydžio įmonėms analogų „Office 365“ produktui rinkoje nėra, todėl jis itin ragina galimybe nemokamai išbandyti „Office 365” pasinaudoti akademines ir švietimo institucijas, kurioms tradiciškai taikomi palankiausi apmokėjimo modeliai. „Naujoji paslauga patraukli tuo, kad klientai savo nuožiūra gali naudotis labai skirtingais paslaugų kompleksais ir rinktis tik tai, kas jiems išties aktualu – naudotis visu paslaugos paketu, ar pavyzdžiui, pasirinkti tik verslo komunikacijos programą „Lync“ ir komandinio darbo aplinką „SharePoint“, – teigė „Microsoft“ atstovas.

„Microsoft“ pristatė bandomąją Windows Server „8” versiją

Š.m. kovo 1 d. „Microsoft“ paskelbė, kad vartotojams pristatyta bandomoji Windows Server „8“ (beta) versija, kurią gali parsisiųsti ir išbandyti visi pageidaujantys IT profesionalai ir programuotojai.  Kaip teigė šią naujieną „Windows“ serveriams skirtame tinklaraštyje pristatęs „Microsoft“ viceprezidentas Bilas Laingsas (Bill Laings), naujausia Windows serverių operacinė sistema geriausiai pritaikyta debesijos paslaugoms kurti ir teikti,  apima tiek viešojo, tiek privataus debesies scenarijus.  „Į Windows  Server „8” programinę įrangą sudėjome visą “Microsoft” patirtį ir įžvalgas plėtojant ir teikiant debesijos sprendimus, tokius kaip Windows Azure,” – savo nuomonėje pabrėžia Bilas Laingsas.  Pasak kūrėjų, Windows Server „8” pasižymi aukštu patikimumu ir automatizuotu valdymu, skirtais užtikrinti sklandų tinklo veikimą ir duomenų saugojimą.  Naujoji serverių programinė įranga yra  ekonomiškesnė ir gali būti naudojama bet kurio dydžio įmonėje. Kuriant naująją Windows serverių programinę įrangą buvo siekta pateikti sprendimą, kuris įmonėms leistų taupyti lėšas, dirbti greičiau ir sėkmingiau konkuruoti rinkoje, teigiama tinklaraštyje.

Naujoji Windows Server „8” operacinė sistema užtikrina kritinių situacijų valdymą, aukštą duomenų saugumo lygį, patogų serverių grupių valdymą – visa tai suteikia programinės įrangos kūrėjams idealią platformą naujoms aplikacijoms kurti.

Bandomuoju laikotarpiu IT specialistai galės pateikti „Microsoft“ savo atsiliepimus ir pageidavimus dėl naujos serverių programinės įrangos veikimo.

Windows Server „8” betą versiją galima parsisiųsti iš „Microsoft“ svetainės.

Daugiau informacijos apie naująją „Windows Server „8” programinę įrangą pateikta:

„Microsoft“ pristato naujosios operacinės sistemos „Windows 8“ išankstinę versiją

Šiandien Barselonoje vykstančiame pasauliniame telekomunikacijų kongrese „Microsoft“ pristato išankstinę naujosios operacinės sistemos „Windows 8“ versiją vartotojams. Nuo šios dienos iš tinklalapio http://preview.windows.com ją gali parsisiųsti visi pageidaujantys. Vartotojams suteikiama galimybė išbandyti naująją populiariausios operacinės sistemos pasaulyje versiją. Tai pirmasis naujosios „Windows 8” pristatymas plačiajai visuomenei po to, kad pernai rugsėjį buvo pristatyta išankstinė versija  programuotojams.

„Su „Windows 8” mes pristatome naujus būdus, kaip vartotojai gali dirbti personaliniais kompiuteriais. Kuriuo įrenginiu jie besinaudotų – kompiuteriu ar planšete, su „Windows 8” vartotojai dirbs vienodai sklandžiai,“ – naujosios operacinės sistemos versijos pristatymo metu sakė „Microsoft“ viceprezidentas Styvenas Sinofskis (Steven Sinofsky).

Pristatant „Windows 8“ išankstinę versiją vartotojams, buvo pažymimi šie esminiai privalumai:

  • Platus operacinės sistemos patobulinimų ir atnaujinimų spektras.
  • „Windows“ produktų parduotuvė (Windows Store) su naujomis aplikacijomis.
  • Kompiuterių su „Windows“ operacine sistema ir išmaniųjų telefonų „Windows Phone 7“ jungtys su debesies sprendimais.
  • Naujosios naršyklės „Internet Explorer 10“ išankstinė versija.
  • Naujosios techninės įrangos galimybės.

Platesnė informacija apie „Windows 8” išankstinę versiją vartotojams pateikiama „Microsoft“ korporacijos pranešime žiniasklaidai. Išankstinę „Windows 8” versiją jau dabar galima parsisiųsti anglų, prancūzų, vokiečių, japonų ir keliomis Kinijoje naudojamomis kalbomis. Daugiau informacijos apie „Windows 8” išankstinę versiją ir parsisiuntimo detales galima rasti čia: http://preview.windows.com arba http://windowsteamblog.com.  Pasibaigus pristatymui, „Microsoft“ korporacijos svetainės naujienų centre taip pat bus galima peržiūrėti vaizdo medžiagą iš Barselonos.

„Microsoft“ Lietuvoje atidaro „Windows Phone“ programėlių parduotuvę

Šiuo metu Barselonoje vykstančiame pasauliniame telekomunikacijų kongrese „Microsoft“ pranešė dar 23 šalyse atidaranti parduotuves, kuriose bus galima įsigyti „Windows Phone“ išmaniųjų telefonų vartotojams skirtas programėles. Galimybę įsigyti „Windows Phone“ aplikacijas kartu su išmaniųjų vartotojais Lietuvoje, turės ir Bahreino, Bulgarijos, Kinijos, Kosta Rikos, Kroatijos, Estijos, Islandijos, Irako, Izraelio, Kazachstano, Latvijos, Kataro, Rumunijos, Saudo Arabijos, Slovakijos, Slovėnijos, Tailando, Turkijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Venesuelos ir Vietnamo gyventojams.

Šis „Windows Phone“ išmaniųjų telefonų rinkos išplėtimas suteikia naujų galimybių ne tik vartotojams, bet ir mobiliųjų aplikacijų kūrėjams. Nuo šiol smarkiai padidėja jų galimybės pardavinėti savo sukurtas programėles kitų valstybių gyventojams. Lietuvoje taip pat jau kelios dešimtys programuotojų kuria naujas aplikacijas „Windows Phone“ išmaniesiems telefonams.

Planuojama, kad vien šiais metais „Windows Phone“ išmaniųjų telefonų naudojimo geografija pasipildys 28 naujomis šalimis ir iš viso apims 63 pasaulio valstybes. Paskaičiuota, kad šis rinkos išplėtimas padidins „Windows Phone“ išmaniųjų telefonų vartotojų rinką apie 60 procentų.

Taip pat pranešama, kad mobiliųjų aplikacijų kūrėjams „Microsoft“ pristatė naujus programavimo įrankius, suderintus su „Windows Phone“ operacinės sistemos atnaujinimais, tad programuotojai galės parengti ir išbandyti programėles dar prieš pristatant jas naujoms rinkoms.

„Siemens“ žaidimų konsolės technologiją „Kinect“ perkėlė į operacines

Ekspertai iš „Siemens“ Sveikatos sektoriaus ir pasaulinio tyrimų centro „Corporate Technology“ sukūrė technologiją, leidžiančią chirurgams operacijos metu vien tik judesiais valdyti trimates rentgeno nuotraukas. Nuotraukos pritraukimas, pakeitimas kita ar pavertimas bet kuria kryptimi plaštakų ir rankų judesiais tapo įmanomas pasitelkus „Microsoft“ žaidimų konsolės „Xbox“ priedėlį „Kinect“.

Iki šiol galimybės peržiūrėti duomenis vykdant operacijas buvo ribotos, nes chirurgai ir jų padėjėjai dėl sanitarinių priežasčių gali liesti tik operacijai skirtus instrumentus.

Naujoji sistema kol kas dar nėra parduodama, tačiau ateityje galėtų būti naudojama kaip pagalbinė priemonė nedidelių invazinių operacijų metu. Visgi, net ir smulkių operacijų metu chirurgai privalo žinoti visas paciento anatomijos subtilybes, todėl monitoriuose bus galima matyti ir skerspjūvio tipo, ir trimates rentgeno nuotraukas. Gydytojas gestų pagalba galės valdyti tiek nuotraukas, tiek matomų nuotraukų tipą.

Šio išradimo pagrindu tapo „Xbox“ žaidimų konsolės priedelio „Kinect“ technologija, kuri projektuoja specialų infraraudonosios šviesos raštą į kambarį ir įrašinėja vaizdą kitu kampu pakreipta kamera. Erdvėje, kurią fiksuoja kamera, trimačiai objektai arba žmonės iškraipo minėtą raštą, todėl galima apskaičiuoti atstumą iki objektų ir stebėti jų judėjimą.

Tačiau „Kinect“ technologija nebuvo sukurta lėtus ir preciziškus rankų judesius paversti tiksliomis komandomis. „Corporate Technology“ ekspertai sukūrė algoritmą, kurio dėka iš visų „Kinect“ fiksuojamų objektų būtų išskirtos chirurgo rankos. Kai įrenginys jas užfiksuoja, jis seka rankų judesius net kai operacinėje yra kitų žmonių.

Ekspertai iš „Siemens“ Sveikatos sektoriaus sukūrė ryšį tarp rankų gestų ir rodomų rentgeno atvaizdų monitoriuje. Jie išskyrė labiausiai intuityvius judesius ir pavertė juos kompiuteriui suprantamomis komandomis. Pavyzdžiui, skleidžiant rankas, pasirinkta atvaizdo dalis yra pritraukiama.

Po sėkmingų prototipų bandymų, technologija bus išbandyta dvejose ligonėse pusiau realiomis sąlygomis. Tai reiškia, jog operacijos bus atliekamos be pacientų.

„Microsoft“ pradedantiems IT verslininkams teikia 160 tūkst. litų vertės paramą

Pradedantiesiems Lietuvos IT verslininkams „Microsoft“ siūlo savo idėjas realizuoti su debesija ir suteikia galimybę du metus nemokamai naudotis bendrovės debesų kompiuterijos platforma „Windows Azure“. Pasinaudojusios pasiūlymu perspektyviausios jaunos IT įmonės taip pat nemokamai gaus ir kitų „Microsoft“ produktų bei prisijungs prie daugiau nei 45 tūkst. pradedančių įmonių bendruomenės visame pasaulyje.

„Microsoft“ pasiūlymas yra tarptautinės pradedančio verslo skatinimo programos „BizSpark“ išplėtimas – „BizSpark Plus“. Su šiuo pasiūlymu jaunieji verslininkai du metus nemokamai naudosis patogia „Windows Azure“ programų kūrimo platforma, joje testuos sukurtus produktus ar paslaugas bei nemokamai jas talpins debesyje. Tai suteiks jiems galimybę siūlyti savo produktus klientams iš bet kurios pasaulio šalies.

Be to, programos dalyviai nemokamai gaus ir kitus „BizSpark“ programos išteklius. Šioje programoje pradedantieji verslininkai gali nemokamai naudotis „Visual Studio“, „SQL Server“, „Microsoft Expression“ programavimo įrankiais bei „Windows 7“ operacine sistema. Programos dalyviai vieni iš kitų gali pasimokyti techninių ir verslo gudrybių, taip pat bendrauti tarpusavyje vidinėje programos sistemoje. Didelis „BizSpark“ dalyvių tinklas bendrovėms taip pat suteikia palankias sąlygas reklamuoti savo produktus.

Į pasiūlymą pretenduoja privatūs pradedantieji verslai, veikiantys ne ilgiau kaip 2 metus ir turintys mažesnę nei 2,6 mln. litų metinę apyvartą. Paramą gali gauti įmonės, bendradarbiaujančioms su pasauliniu pradedančiųjų verslininkų mentorių bendruomene „TechStars“ ar su vienu iš 40 „Global Accelerator Network“ narių.
Šiuo metu programoje „BizSpark“ dalyvauja ir 30 Lietuvos IT įmonių.

Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms padovanota įrangos už beveik milijoną litų

Per metus Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų, besikreipiančių dėl nemokamo programinės įrangos suteikimo, padaugėjo beveik trigubai – nuo 22 iki 57. Išplėtus „Microsoft“ paramos programą iš viso organizacijoms 2011 metais buvo suteikta beveik 500 įvairios programinės licencijų už 916 tūkstančių litų.

Dažniausiai nevyriausybinės organizacijos užsisako operacinę sistemą „Windows 7”, biuro programų paketą „Office 2010”, projektų valdymo programą „Project Pro 2010” ir kitą programinę įrangą. Šie IT sprendimai padeda organizacijose dirbti patogiau, operatyviai keistis informacija ir kartu ją tvarkyti, organizuoti komandinį darbą ir bendradarbiavimą su visuomene.

Visame pasaulyje socialines misijas vykdančioms ir pelno nesiekiančioms visuomeninėms organizacijoms „Microsoft“ dovanoja daugiau nei 300 pavadinimų populiariausią programinę įrangą. Kiekviena organizacija, priklausomai nuo dydžio ir poreikių, gali nemokamai pasirinkti 10 programų, o bendras suteikiamų licencijų skaičius gali siekti 500. Programinės įrangos dovanojimo iniciatyva vykdoma nuo 1997 metų, vien Europoje jos galimybėmis jau pasinaudojo per 23 tūkstančius NVO. Bendra suteiktos programinės įrangos vertė vien Europoje siekia 500 mln. JAV dolerių (1,26 mlrd. Lt).

Stiprėja valstybės, verslo ir NVO atstovų bendradarbiavimas

Jau trečiąkart surengtoje „Bendrystės su NVO dienoje“ Mindaugas Glodas, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius, ragino visuomenines organizacijas aktyviau naudotis teikiama parama ir vienyti pajėgas įgyvendinant socialiai svarbius tikslus. „Suprasdami, kad organizacijoms kritiškai svarbu veikti kuo efektyviau ir turėti šiuolaikiškam darbui būtinus įrankius ir įgūdžius, mes suteikiame naujausią programinę įrangą ir finansuojame nemokamų e-įgūdžių kursų organizavimą ir,“ – sakė Mindaugas Glodas.

Pristatydamas naujausias iniciatyvas gerinant NVO veiklos sąlygas Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas teigė, kad aktyvesnis visuomenės ir verslo įmonių įsitraukimas į opių klausimų sprendimą atspindi didėjančią pilietinės visuomenės brandą. „Džiugu, kad verslo įmonės ieško būdų, kaip galėtų prisidėti prie visuomenei svarbių tikslų įgyvendinimo, finansiškai remia bendras iniciatyvas, dalinasi profesinėmis kompetencijomis,“ – teigė Donatas Jankauskas. Kaip teigiamą daugiašalio bendradarbiavimo pavyzdį ministras paminėjo Lietuvos darbo biržos, aljanso „Langas į ateitį“ ir bendrovės „Microsoft Lietuva“ iniciatyvą darbo neturintiems gyventojams organizuoti nemokamus skaitmeninių įgūdžių kursus ir suteikti jiems verslumo pradmenis.

„Microsoft“ kviečia NVO bendradarbiauti keliose programose

Bendradarbiaudama su aljansu „Langas į ateitį“ bendrovė „Microsoft“ remia nemokamų skaitmeninių įgūdžių kursų organizavimą visiems norintiems, taip pat bedarbiams ar verslą pradedantiems gyventojams. Šiuo tikslu nuo 2005 metų „Microsoft“ Lietuvoje skyrė per 1 mln. litų. Iki 2012 metų pabaigos žinių apie verslo pradmenis nuotoliniu būdu turėtų gauti arti 5000 gyventojų iš visos Lietuvos.

Mindaugas Glodas taip pat kvietė prisidėti prie ilgamečių „Microsoft“ ir kitų socialinių partnerių iniciatyvų rūpintis vaikų saugumu internete, stiprinti gyventojų skaitmeninius įgūdžius, padėti darbo neturintiems žmonėms ir pradedantiems verslininkams, aktyviau įtraukti moteris į darbą informacinių technologijų srityje. Remdama aktyvesnį įsitraukimą į Lietuvos visuomeninį gyvenimą, bendrovė „Microsoft Lietuva“ kasmet suteikia mažiausiai 3 darbo dienas kiekvienam darbuotojui savanoriškai veiklai. Dažniausiai šios dienos panaudojamos saugaus interneto pamokoms mokyklose, taip pat nevyriausybinių organizacijų konsultacijoms IT klausimais.

Visuomenės lūkesčiai nevyriausybinių organizacijų kompetencijoms auga

Pasak pačių nevyriausybinių organizacijų atstovų, norą dirbti efektyviau nulemia aktyvesnis įsitraukimas į gyventojams svarbių klausimų sprendimą, būtinybė ieškoti greitų ir patikimų bendradarbiavimo priemonių su visuomene. „Aktyvios ir veiklą plečiančios nevyriausybinės organizacijos neišvengiamai susiduria su iššūkiais, kaip organizuoti darbą efektyviau, – teigė aktyviai su „NVO vaikams konfederacija“ bendradarbiaujanti dr.Eglė Kvieskaitė, Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos direktorė. – Todėl verslo įmonių pagalba ir valstybės institucijų veiksmai gerinant aplinką nevyriausybinėms iniciatyvoms didžiausios naudos atneša Lietuvos gyventojams, kurių gerove visi rūpinamės.“ Ilgalaikę partnerystę su nevyriausybinėmis organizacijomis remia ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. „Visuomenės interesams geriausiai atstovauti gali tik aukštą kompetenciją turinčios organizacijos, todėl jų nariai turi nuolat gilinti vadybos, ekonomikos ir viešojo administravimo, taip pat technologines žinias,“ – sakė universiteto rektorius dr. Nerijus Pačėsa.

„Bendrystės su NVO diena“ prasidėjo Europos „E-įgūdžių savaitė“

Šiemet „Bendrystės su NVO diena“, kurioje NVO darbuotojų IT įgūdžiams buvo skirta daugiau dėmesio, tapo pirmuoju renginiu, pradėjusiu visoje Europoje sausio-gegužės mėnesiais vykdomą iniciatyvą „E-įgūdžių savaitė“. Jos tikslas – atkreipti gyventojų dėmesį į augančią skaitmeninių įgūdžių svarbą besimokant ir dirbant, valstybės ir visuomeniniame gyvenime, taip pat kūrybiniame ir privačiame gyvenime. Organizuojant renginius siekiama suteikti gyventojams naudingų žinių ir supažindinti su galimybėmis tobulinti skaitmeninius įgūdžius. „E-įgūdžių savaitę“ organizuoja Europos Komisija, Lietuvoje šios iniciatyvos įgyvendinimą koordinuoja asociacija „INFOBALT“ su socialiniais partneriais – bendrove „Microsoft Lietuva“, Kauno technologijos universitetu, aljansu „Langas į ateitį“, projektu „Bibliotekos pažangai“. Iniciatyvos įgyvendinimą remia Švietimo ir mokslo ministerijos Informacinių technologijų centras, taip pat Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susiekimo ministerijos.

Piratinių programų platintuojai rizikuoja netekti laisvės iki 3 metų

Š.m. sausio 13-ąją paskelbus „Microsoft“ užsakymu atlikto „Slaptojo pirkėjo“ tyrimų rezultatus išaiškėjo, kad kas trečias kompiuterių pardavėjas Lietuvoje atvirai rekomenduoja klientams įsidiegti nelegalias programas kaip alternatyvą originalių programų įsigijimui, o kas penktas pardavėjas asmeniškai sutinka į klientų kompiuterius įdiegti nelegalią programinę įrangą. Tuo tarpu nesąžiningų pardavėjų darbdaviams gresia baudos iki 6,5 mln. Lt arba įmonės likvidavimas, o patys nelegalios programinės įrangos platintojai gali netekti laisvės iki 3 metų.

Kaip teigė advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ („Baltic Law Office“), atstovaujančios tarptautinei organizacijai BSA Lietuvoje, advokatas Andrius Pranckevičius, bet kuris techninės ar programinės įrangos pardavėjas, įdiegdamas ir parduodamas nelegalias kompiuterių programas šiurkščiai pažeidžia išimtines autorių, šiuo atveju kompiuterių programų gamintojų, teises leisti atgaminti ir platinti savo kūrinius.

Autorių teises mūsų šalyje garantuoja ir saugo Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Bet kurio Lietuvos piliečio įsitraukimas į nelegalios programinės įrangos platinimą, pradedant nuo atgaminimo (įdiegimo) ir baigiant neteisėtu pardavimu, laikomas šiurkščiu autorių teisių pažeidimu.

„Priklausomai nuo padarytos žalos dydžio nelegalios programinės įrangos platintojai rizikuoja gauti baudą iki 13 tūkstančių litų arba laisvės atėmimą iki 3 metų, o tokių platintojų darbdaviai gali užsitraukti baudą iki 6,5 milijonų litų arba įmonės likvidavimą,“ – šalies baudžiamojo kodekso nuostatas pristatė advokatas Andrius Pranckevičius.

Teisininkas teigė, jog šalia administracinės ar baudžiamosios atsakomybės yra taikoma ir civilinė atsakomybė – privalomas nuostolių atlyginimas arba kompensacijos sumokėjimas už atliktus autorių teisių pažeidimus autorių teisių turėtojui. Lietuvos įstatymai suteikia autorių teisių turėtojui teisę reikalauti kompensacijos iki 130 000 Lt, taip pat reikalauti pažeidėjo lėšomis paskelbti teismo sprendimą visuomenės informavimo priemonėse.

Pavyzdžiui, į „populiariausią“ nelegalių kompiuterių programų rinkinį įeina tokios kompiuterių programos, kaip Autodesk AutoCAD, Adobe Photoshop, Microsoft Windows, Microsoft Office. Toks nelegalus kompiuterių programų paketas paprastai yra pardavėjo dovanojamas už kompiuterio pirkimą arba maksimaliai paprašoma sumokėti 300 Lt. Tuo tarpu pagal teisėto pardavimo kainas toks paketas kainuotų per 20 000 litų. Būtent tokio dydžio kompensaciją pardavėjui arba jo darbdaviui tektų sumokėti už autorių teisių pažeidimą, t.y. už neteisėtai įdiegtas ir parduotas kompiuterių programas. Be to, kaip jau minėta, nesąžiningai dirbančiam pardavėjui bei jo darbdaviui tektų sumokėti baudą valstybei.

Piratavimo kaina Lietuvoje – beveik 100 mln. litų

Andrius Pranckevičius atkreipė dėmesį, kad piratavimas daro milžinišką žalą tiek vartotojams, tiek šalies ekonomikai. Kasmet BSA atliekamo programinės įrangos piratavimo tyrimo duomenimis, skirtingai nuo kitų Europos Sąjungos šalių Lietuvoje pastaraisiais metais piratavimo rodiklis nemažėjo ir siekė 54 proc. Tai reiškia, kad dažniau nei kas antrame parduotame personaliniame kompiuteryje buvo įdiegta nelegali programinė įranga.

Vadovaujantis BSA ir partnerių atlikto pasaulinio piratavimo lygio tyrimu, 2010 metais Lietuvoje neteisėtai naudojamos kompiuterių programinės įrangos vertė išaugo 22,6 proc. – nuo 31 mln. iki 38 mln. JAV dolerių (apie 96 mln. Lt).

Nuo šios sumos nėra sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą, nelegalios programinės įrangos platinimas neigiamai veikia darbo rinką ir sąžiningo verslo plėtrą.

Papildoma informacija (pagal teisės aktus LR ATPK 21410 str., LR BK 192 str., LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, LR CK numatoma atsakomybė autorių teisių pažeidėjams):

Už nelegalios programinės įrangos atgaminimą (įdiegimą) ir platinimą (pardavimą) Lietuvoje numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Taikant administracinę atsakomybę, kuri numatyta LR ATPK 21410 str., pažeidėjui už neteisėtą kompiuterių programų įdiegimą ir pardavimą gali būti skiriama bauda nuo 1000 Lt iki 2000 Lt, konfiskuojant nelegalias kompiuterių programų kopijas. Pakartotinio pažeidimo atveju gali būti skiriama bauda iki 3000 Lt su nelegalių kompiuterių programų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu.

Baudžiamoji atsakomybė, kuri numatyta LR BK 192 str., tokiam asmeniui bus taikoma tuo atveju, kada įdiegtų ir išplatintų neteisėtų kompiuterių programų bendra vertė pagal teisėto pardavimo kainą (kuri yra suprantama kaip vidutinė mažmeninė rinkos kaina pažeidimo padarymo dienai ir į kurią įskaityti visi mokesčius) sieks daugiau nei 13 000 litų. Taikant baudžiamąją atsakomybę pardavėjui (fiziniam asmeniui) gali grėsti viešieji darbai, bauda iki 13 000 Lt, laisvės apribojimas, areštas, ir laisvės atėmimas iki 3 metų. Tuo tarpu pardavėjo darbdaviui (juridiniam asmeniui) gali grėsti bauda iki 6 500 000 LTL, juridinio asmens veiklos apribojimas, juridinio asmens likvidavimas.

Taip pat už nelegalios programinės įrangos atgaminimą (įdiegimą) ir platinimą (pardavimą) Lietuvoje numatyta ir civilinė atsakomybė, kuri yra taikoma kartu su administracine ir baudžiamąją atsakomybe arba atskirai. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 str. numatyta, jog autorių teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės. Įstatymo 15 str. 1 d. nustatyta, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį (įskaitant kompiuterių programas) bet kokia forma ar būdu bei jį platinti. LR CK 6.251 str. 1 d. imperatyviai numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda už bet kokį nelicencijuotą kompiuterių programų panaudojimą ir ji gali būti taikoma ne tik konkrečiam pardavėjui neteisėtai įdiegusiam ir išplatinusiam programinę įrangą, bet ir jo darbdaviui, kaip asmeniui atsakingam už savo darbuotojo neteisėtus veiksmus.

Slaptas tyrimas: Kas trečias kompiuterių pardavėjas padeda platinti piratines programas

Patikrinus 150 kompiuterinės įrangos parduotuvių išaiškėjo, kad kas trečias kompiuterių pardavėjas pataria klientams įsidiegti piratinę programinę įrangą; kas penktas sutinka tai padaryti asmeniškai. Mažiau nei pusė pardavėjų perspėja gyventojus apie piratinių programų sukeliamus pavojus, ir informuoja apie saugumo bei kokybės garantijas originalios programinės įrangos vartotojams

Prieš keletą savaičių „Slaptojo pirkėjo“ tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo patikrinta 150 kompiuterinės įrangos parduotuvių. Bendrovės „Microsoft“ užsakymu atliktu tyrimu, kurį vykdė bendrovė „Spect-Dive“, buvo siekiama sužinoti, ar kompiuterių pardavėjai klientus aptarnauja kokybiškai, ar jie išmano originalios programinės įrangos privalumus ir informuoja klientus apie suteikiamas garantijas. Taip pat buvo siekiama įvertinti, ar kompiuterių pardavėjai laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, gerbia intelektinę nuosavybę, supranta piratinių programų keliamus pavojus ir informuoja apie juos vartotojus.

Tyrimas atskleidė, kad kas trečias (36 proc.) kompiuterių pardavėjas nesidrovi viešai pasiūlyti pirkėjams įsidiegti nelegalias programas kaip alternatyvą originalios programinės įrangos įsigijimui. Jie „pakonsultuoja“ vartotojus, kur būtų lengviausia rasti piratinės produkcijos platintojus ir kiek tokios „paslaugos“ kainuoja. Penktadalis (21 proc.) pardavėjų sutinka patys įdiegti piratines programas į parduodamus kompiuterius, net jei (5 proc. atvejų) nepritaria naudojimuisi nelegaliomis programomis. Mažiau nei pusė (37 proc.) konsultantų informuoja gyventojus, kokius privalumus ir garantijas vartotojams suteikia naudojimasis originalia programine įranga, ir kuo rizikuoja piratinės produkcijos vartotojai.

Labiausiai nukenčia ir rizikuoja patys gyventojai

„Apmaudu, kad tokiais atvejais labiausiai nukenčia patys gyventojai – piratinių programų vartotojai netenka visų garantijų, kurios taikomos perkantiems originalią programinę įrangą, – situaciją komentavo „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas. – Įsigydami legalią programinę įrangą gyventojai nemokamai gauna naujausią antivirusinę programą, reguliarius naujinimus, galimybę naudotis klientų konsultavimo linija ir kita pagalba.“

M.Glodas minėjo, kad siūlydami nelegalią programinę įrangą pardavėjai užtraukia klientams milžinišką riziką patirti kompiuterinių virusų atakas, netekti duomenų ar nukentėti finansiškai. „Microsoft“ duomenimis, kas trečia piratinės operacinės sistemos kopija nėra deramai apsaugota nuo išorinių įsibrovimų, būna užkrėsta virusais, šnipinėjimo ar kitomis žalingomis programomis. Be papildomų rūpesčių dėl prastai veikiančių kompiuterių ar virusų sukeliamos žalos gyventojai smarkiai rizikuoja tapti internetinių nusikaltėlių aukomis. Itin pažeidžiami jie tampa naudodamiesi elektroninės bankininkystės paslaugomis.

Sąžiningi pardavėjai prisiima atsakomybę vartotojams

Nelegalios programinės įrangos platinimą neigiamai vertina ir patys kompiuterinės įrangos pardavėjai. Jie pabrėžia, kad pirkdami kompiuterinę įrangą vartotojai pagrįstai tikisi aukštos kokybės. „Mūsų pareiga – užtikrinti prekių originalumą ir kokybę, patarti gyventojams kaip saugiau naudotis technine ir programine įranga, – sakė Raimundas Adomaitis, didžiausio Lietuvoje buitinės ir elektroninės įrangos prekybos tinklo „Topo Centras“ pardavimų ir rinkodaros direktorius. – Piratines programas platinantys pardavėjai daro didžiulę žalą tiek savo klientams, tiek sąžiningai dirbantiems verslininkams.“

Kaip minėjo M.Glodas, susidūrę su problemomis gyventojai patys praneša apie tai, kur pirko kompiuterius su piratinėmis programomis. „Siekdami apsaugoti vartotojų teises labai atidžiai vertinsime kiekvieną signalą apie nelegalios programinės įrangos platinimą ir imsimės teisinių priemonių prieš nesąžiningus pardavėjus,“ – sakė M. Glodas.

Piratavimas Lietuvoje – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje

Kasmet BSA atliekamo programinės įrangos piratavimo tyrimo duomenimis, skirtingai nuo kitų Europos Sąjungos šalių Lietuvoje pastaraisiais metais piratavimo rodiklis nemažėjo ir siekė 54 proc. Tai reiškia, kad dažniau nei kas antrame parduotame personaliniame kompiuteryje buvo įdiegta nelegali programinė įranga. Kaip teigė BSA atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ („Baltic Law Office“) advokatas Andrius Pranckevičius, piratavimas daro milžinišką žalą tiek vartotojams, tiek šalies ekonomikai. Vadovaujantis BSA ir partnerių atlikto pasaulinio piratavimo lygio tyrimu, 2010 metais Lietuvoje neteisėtai naudojamos kompiuterių programinės įrangos vertė išaugo 22,6 proc. – nuo 31 mln. iki 38 mln. JAV dolerių (apie 96 mln. Lt). Nuo šios sumos nėra sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą, nelegalios programinės įrangos platinimas neigiamai veikia darbo rinką ir sąžiningo verslo plėtrą.

Daugiau informacijos apie legalios programinės įrangos privalumus ir galimybes ją įsigyti galima rasti čia: Windows.microsoft.com arba produktų saugumui skirtoje „Microsoft“ svetainėje. Pranešti apie nelegalios programinės įrangos įsigijimą galima svetainėjewww.howtotell.com arba BSA tinklalapio www.bsa.lt skiltyje „Praneškite apie piratavimo atvejus“.