„Lanksčiojo darbo stiliaus dienos“ tikslas – plačiau supažindinti intelektinį ar kūrybinį darbą dirbančius specialistus ir jų darbdavius su galimybėmis lanksčiai organizuoti veiklą, išmaniai panaudoti turimas technologijas produktyviam bendradarbiavimui ir bendravimui. Lietuvoje gerai išplėtotos informacinės ir telekomunikacijų technologijos suteikia darbuotojams galimybes nepriklausomai nuo fizinės buvimo vietos saugiai dirbti su įmonės informacija, bendrauti ir dalyvauti susitikimuose nuotoliniu būdu, tęsti komandinį darbą ir priiminėti sprendimus. Tai leidžia organizacijoms tiksliau planuoti savo veiklą ir rezultatų pasiekimą, efektyviau išnaudoti darbo laiką, mažiau priklausyti nuo įvairių darbo procesus įtakojusių trikdžių – darbuotojų kelionių ar smulkių negalavimų, būtinybės prižiūrėti sergančius vaikus ar tėvus, susisiekimo problemų. Organizacijos taip pat gali sutaupyti, racionaliau planuodamos biuro ir kelionių išlaidas. Galimybės lanksčiai planuoti savo darbo laiką ir išlaikyti efektyvumą net nebūnant biure leidžia darbuotojams lanksčiau derinti darbo ir asmeninį laiką, sutaupyti laiko ir lėšų nebūtinoms kelionėms, taip pat didina jų pasitenkinimą ir lojalumą.

„Lietuvos visuomenė pribrendo naujai veiklos planavimo ir organizavimo kokybei, kuri didins tiek privačių įmonių, tiek viešojo sektoriaus efektyvumą, – sakė Martynas Bieliūnas, „Microsoft“ verslo strategijos ir rinkodaros vadovas Rytų Europos šalims. – Kviečiame prisijungti prie akcijos kiekvieną organizaciją, jau pradėjusią naudotis veiklos efektyvumą didinančiais sprendimais.“

Lankstusis darbo stilius formuoja į rezultatus orientuotą darbo kultūrą

Telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ apklausa, atlikta naudojantis išmaniųjų telefonų programėle „Omnitel Trends”,  parodė, kad net 86 proc. respondentų, rinkdamiesi darbą, teiktų pirmenybę įmonėms, leidžiančioms dirbti lanksčiuoju būdu.

„Omnitel“ personalo vadovė Živilė Valeišienė teigė, kad nuotolinis darbas bendrovėje buvo įdiegtas jau prieš dvejus metus, atsižvelgiant į darbuotojų poreikius ir įmonės technologinį pasirengimą. „Mūsų nuomone, būtina ne tik nuolat skirti dėmesį darbuotojų ugdymui, motyvacijai ir įvairioms įmonės vidinėms iniciatyvoms, bet ir stengtis atsižvelgti į jų poreikį turėti galimybę derinti šeimos įsipareigojimus, darbą ir laisvalaikį. Juo labiau kad šiuolaikinės technologijos, mobilusis internetas ir išmanieji įrenginiai leidžia keisti nusistovėjusias darbo formas ir suteikti darbuotojui galimybę rinktis, kur jam patogiau atlikti užduotis. „Omnitel“ įdiegtas lankstesnis darbas tik patvirtino, kad laimi visi  – tiek įmonė, efektyviau planuodama savo veiklą, tiek darbuotojai, galėdami lanksčiau tvarkyti savo darbo ir asmeninius reikalus.“

Kaip teigė Ž. Valeišienė, nuotolinio darbo galimybė numato kitos kokybės darbo planavimo ir rezultatų vertinimo kultūrą. „Dabar įmonių efektyvumui nebėra kritiškai svarbi galimybė visus darbuotojus surasti vienoje vietoje – su šiuolaikinių technologijų pagalba žmonės gali tęsti komandinį darbą, bendrus projektus ir priimti sprendimus nebūdami vienoje vietoje. Didesnį konkurencinį pranašumą tiek siekdamos rezultatų, tiek pritraukdamos geriausius darbuotojus pasieks įmonės, kurios išnaudos technologinę pažangą ir diegs į rezultatus orientuotą darbo kultūrą, suteiks savo darbuotojams daugiau galimybių kūrybiškai siekti tikslų, tvirčiau įsipareigoti bei lanksčiau planuoti, kaip ir kur būdami  jie pasieks galutinį rezultatą, – teigė Ž.Valeišienė. – Laikai, kai darbas vyko nuo aštuonių iki penkių, jau praeina, dabar vis svarbesnis tampa įmonių gebėjimas nustatyti konkrečius tikslus ir suteikti darbuotojams geriausias galimybes jų pasiekti.“

„Omnitel“ buvo pirmoji bendrovė Lietuvoje, kuri įteisino nuotolinio darbo galimybę. „Omnitel“ iniciatyva 2010 m. birželio mėnesį nuotolinis darbas buvo reglamentuotas Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

Lanksčiuoju darbo stiliumi Lietuvoje dirba nemažai IT ar užsienio kapitalo įmonių, tačiau artimiausiu metu prie jo pereiti planuoja ir kitose verslo srityse veikiančios mūsų šalies bendrovės.

Nauda darbuotojams ir darbdaviams, viešajam sektoriui ir mokesčių mokėtojams

Nors technologiškai galimybę dirbti lanksčiuoju būdu turi jau šimtų įmonių darbuotojai, vidinėse tvarkose toks darbo stilius įteisintas dar nedaugelyje Lietuvos organizacijų. Kaip teigė Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris, neseniai atlikta didžiųjų įmonių vadovų apklausa parodė, jog perėjimas prie lankstesnių darbo sąlygų dažniausiai vyksta pačių darbuotojų, o ne administracijos iniciatyva. „Tiek darbuotojai, tiek įmonės konkuruoja darbo rinkoje, tačiau pranašumų visada turės efektyviausiai informacines technologijas išnaudojančios įmonės ir specialistai, – sakė E.Leichteris. – Esant dabartinėms galimybėms mažinti išlaidas ir dalį darbų atlikti nuotoliniu ar mobiliuoju būdu, laimės geriausiai šiuos privalumus suprantančios bendrovės.“

Įstatymai ir technologijos Lietuvoje palankūs dirbti lanksčiai

Kaip teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, per pastaruosius dvejus metus SADM jau keletą kartų inicijavo darbo santykius reglamentuojančių įstatymų pataisas, leidžiančias įmonėms peržiūrėti darbo organizavimą ir suteikti darbuotojams daugiau galimybių dirbti lanksčiuoju būdu. Be to, kad įteisintas nuotolinis darbas, buvo įtvirtinta suminė darbo laiko apskaita, kuri leidžia laisviau planuoti darbo laiką per ilgesnį laikotarpį, galima darbuotojo sutikimu skirti viršvalandžius. Parengtos ir kitos Darbo kodekso pataisos, kurios leis paprasčiau reguliuoti darbo santykius.

„Yra ir įstatymai, ir technologijos, neretai tik trūksta drąsos keisti organizacijų darbo stilių taip, kad būtų ir darbuotojams bei jų šeimoms patogu, ir darbo našumas nenukentėtų. Tikiuosi, šios dienos iniciatyva paskatins labiau atkreipti dėmesį į šiuolaikines galimybes“, – tvirtino ministras D. Jankauskas.

Pasak Susisiekimo ministerijos kanclerio Tomo Karpavičiaus, Lietuvoje interneto ir mobiliojo ryšio skvarba yra viena geriausių pasaulyje, žmonės aktyviai naudojasi kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais tiek darbe, tiek privačiai. IVPK prie Susisiekimo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 2011 m. daugiau nei 70 proc. lietuvių naudojasi kompiuteriais, 93,6 proc. kompiuterių prijungti prie interneto. Beveik pusė apklaustųjų (48,9 proc.) asmeninius kompiuterius turi namuose; daugiau nei trečdalis lietuvių (34,1 proc.) turi ir nešiojamuosius kompiuterius.

„Verslo įmonės ir valstybės institucijos aktyviai naudojasi informacinėmis technologijomis, kurios dažnai gali padėti efektyviau bendrauti ir bendradarbiauti, taupyti laiką, nebūtinus susitikimus keisti nuotoliniais,“ – sakė T.Karpavičius. Pasak kanclerio, išmaniai organizuojančios darbą organizacijos gali prisidėti taupant lėšas kelionėms ir darbuotojų komandiruotėms, mažinant transporto spūstis, saugant gamtą nuo oro taršos.

Prie akcijos prisijungę dalyviai dalinsis patirtimi vieni su kitais

Norintys prisijungti prie pirmosios Lietuvoje „Lanksčiojo darbo stiliaus“ dienos įmonės ir darbuotojai kviečiami registruotis „Facebook“ socialiniame tinkle http://on.fb.me/dirbamlanksciai, nurodant įmonės pavadinimą ir darbuotojų, galinčių dirbti lanksčiuoju stiliumi, skaičių. Net simboliškai prisijungę akcijos dalyviai galės plačiau susipažinti su lankstųjį darbo stilių užtikrinančiais sprendimais, įvairių sričių specialistai atsakys į vadybinius, teisinius ar technologinius klausimus. Akcijos dieną bendrovė TEO suteiks galimybę nemokamai naudotis interneto ryšiu „ZEBRA belaidis“ beveik 3500 viešųjų erdvių visoje Lietuvoje.

„Technologinės sąlygos Lietuvoje yra itin palankios lanksčioms darbo sąlygoms – šalyje yra išplėtotas plačiausias Europoje šviesolaidinio ryšio tinklas, TEO įmonių grupės bei kitos bendrovės siūlo mobiliam darbui pritaikytas debesų kompiuterijos, virtualaus biuro bei kitas paslaugas“, – sakė TEO Tinklo technologijų tarnybos vadovas Darius Didžgalvis.

Visą gegužės mėnesį planuojama organizuoti viešas diskusijas, kurių metu tiek darbuotojai, tiek darbdaviai galės keistis nuomonėmis ir aptarinėti įvairius lanksčiojo darbo stiliaus aspektus. Socialiniame tinkle akcijos dalyviai taip pat bus kviečiami dalintis nuomonėmis apie lanksčiojo darbo privalumus. Planuojama, kad jau šiemet prie akcijos prisijungs bankų, draudimo bendrovių, konsultacinių įmonių, reklamos ir ryšių su visuomene agentūrų, taip kitose srityse veikiančių įmonių darbuotojai.

Lietuvos įmonės jungtiniame „INFOBALT“ stende pristatys savo naujas, Baltarusijos rinkai siūlomas paslaugas ir produktus. „Mūsų įmonės atvyksta gerai pasiruošiusios: į inovatyvius produktus, kuriuos pristatys parodoje, per pastaruosius metus investavo daug laiko ir lėšų. Parodoje dalyvaujame jau antrus metus, nes Baltarusijos rinkoje Lietuvos IT įmonių siūlomiems naujiems produktams ir paslaugoms matome didelių perspektyvų. Tai puiki galimybė stiprinti Baltarusijos rinkoje jau užmegztus verslo kontaktus ir kurti naujus”, – sako asociacijos „INFOBALT“ prezidentas Vytautas Vitkauskas.

Parodoje „INFOBALT“ stende prisistatys visame pasaulyje gerai žinomas IT sprendimų ir komunikacijos sistemų tiekėjas „Rittal“, IT sistemas pramonės ir logistikos sektoriuose veikiančioms įmonėms diegianti bendrovė „Pralo“. Taip pat parodoje dalyvaus kompiuterinės programos „Pikas“, skirtos visų rūšių viešojo transporto eismo tvarkaraščių planavimui, modeliavimui ir koordinavimui, kūrėjas „Merakas“, informacinių ir aukštųjų technologijų projektų diegimo ir aptarnavimo, radijo ryšio įrangos sistemų nuomos, remonto ir priežiūros paslaugas teikianti bendrovė „Inta“. „TIBO 2012“ taip pat prisistatys informacijos saugumo konsultacijas teikianti įmonė „Critical Security“, didžiausia ir moderniausia Baltijos šalyse CD, DVD, MC ir Blu-ray Disc kompaktinių diskų gamintoja „BOD“, programavimo projektus ir paslaugas teikianti bendrovė „Baltic Amadeus“, informacinių sistemų paslaugų kompanija „Baltic Orbis“, technologijų rinkos tyrimų bendrovė „GFK“, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Visorių informacinių technologijų parkas.

19-ąjį kartą vyksiančio „TIBO 2012“ forume bus aptariami pastarųjų 18-os metų Baltarusijos informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) plėtros rezultatai, veiksmingo įgyvendinimo visose Baltarusijos gyvenimo srityse būdai. Forumu siekiama skatinti IKT industrijos ir IKT paslaugų rinkos Baltarusijoje plėtrą.

Susitikimuose su centrinės valdžios atstovais ir Kurdistano regiono verslo atstovais buvo aptariamos informacinių technologijų paslaugų eksporto galimybės, taip pat bendradarbiavimas sveikatos priežiūros, oro transporto, vandens tiekimo sistemų įrengimo ir kitose srityse.

„Pats laikas planuoti ir pradėti veiklą Kurdistane ir Lietuvos IT įmonėms. Formuojasi naujos rinkos, šiek tiek padidintos grėsmės, bet ne tiek, kiek apie tai kalba tarptautinė žiniasklaida bei susiformavę mūsų strereotipai”, – sako misijoje dalyvavęs asociacijos „INFOBALT” prezidentas Vytautas Vitkauskas.

Irake įkurtos 4 laisvosios ekonomikos zonos, iš kurių viena yra šiaurės Kurdistane. Investicijos Kurdistane patrauklios dėl mažų mokesčių (nėra PVM), taikomų mokesčių lengvatų, galimybės užsieniečiams nusipirkti valstybinės žemės, galimybės įdarbinti užsieniečius, garantijos, kad investicijos nebus nacionalizuotos ar konfiskuotos, sureguliuotos bankininkystės ir finansų sistemos bei kitų priežasčių.

Kurdistanas – tai autonominis regionas Irako Respublikoje, užimantis trečdaliu mažesnį nei Lietuva plotą, tačiau jame gyvena apie 4 mln. gyventojų. Kurdistanas autonominio regiono statusą įgijo 1970 metais, kuris dar kartą buvo patvirtintas 2005 metais. Šis regionas yra įvardinamas kaip stabiliausias ir saugiausias regionas užsieniečiams Irako teritorijoje. Po Sadamo Huseino rėžimo nuvertimo matomas milžiniškas šuolis ekonomikos, švietimo, mokslo, medicinos srityse. 2003-2007 metais regionas gavo 1,9 mlrd. JAV dolerių investicijoms pagal Irako rekonstrukcijos programą. Pagrindinė pramonė orientuojasi į naftos, chemikalų, tekstilės, odos, statybinių medžiagų sritis. Visa regiono ekonomika yra paremta naftos eksportu, kuris sudaro 84% viso eksporto.

Vardinėmis „INFOBALT“ stipendijomis siekiama paskatinti aktualius mokslinius tyrimus IRT srityje, intensyvų IRT taikymą atliekant tyrimus kitose dalykinėse srityse bei plėsti bendradarbiavimą tarp Lietuvos mokslo ir verslo bendruomenių.

Dviejų jaunųjų mokslininkų, kurie gaus vardines stipendijas po 10 tūkst. litų, pavardės paaiškės vasario 28 dieną. Konkurso tvarka atrinkti jaunųjų mokslininkų darbai varžysis dviejose kategorijose: „Geriausias IRT srities mokslinis tiriamasis darbas“ ir „Geriausias tarpdalykinis mokslinis tiriamasis darbas su IRT taikymu“. Mokslininkus vertins „INFOBALT“ stipendijų konkurso komisija. Praėjusiais metais buvo skiriamos dvi skatinamosios stipendijos, kurių vertė – po 5 tūkst. litų.

„Toliau sėkmingai įgyvendiname „INFOBALT“ kasmetinę iniciatyvą ir teikiame stipendijas jauniesiems mokslininkams, tikėdamiesi, kad jie garsins Lietuvą ir kurs Lietuvai. Tai yra jaunimo orientavimas į pelningiausią veiklos sritį – mokslą ir inovacijas. Šios stipendijos pirmiausia yra skirtos įvertinti jaunųjų mokslininkų darbus IRT srityje, tačiau jiems taip pat atveria kelius jau dabar bendradarbiauti su „INFOBALT” asociacija ir verslo įmonėmis. Taikomųjų tyrimų reikalaujančiam IT verslui svarbu plėtoti bendradarbiavimą su mokslo institucijomis, nuolat palaikyti kontaktus su jaunais perspektyviais tyrėjais“, – sako asociacijos „INFOBALT“ prezidentas Vytautas Vitkauskas.

Pasak V.Vitkausko, verslo įmonėms nuolat investuoti į aukštųjų technologijų tyrimus yra labai rizikinga, daug kainuojanti veikla, tačiau tai daryti yra būtina, norint būti inovatyvioms ir konkurencingoms. Todėl „INFOBALT“ ragina keistis informacija jaunuosius mokslininkus ir verslininkus, kad tyrėjai daugiau sužinotų apie įmonių poreikius, o verslininkai – apie vykdomus tyrimus universitetuose, ir visi kartu diskutuotų apie jų pritaikomumą versle.

Visa informacija apie konkursą ir Komisijos sprendimai bus skelbiami „INFOBALT“ tinklalapyje .

Važiuojant į šiuos mokymus, siekta keletos tikslų. Pirma, išplėsti žinias apie JAV rinkoje vyraujančias mobiliųjų aplikacijų kūrimo bei naudojimo tendencijas, nes tai – pirmaujanti rinka informacinių technologijų panaudojimo srityje. Antra, susisteminti technologinių platformų, naudojamų mobiliesiems sprendimams kurti, panaudojimo tikslingumą. Trečia, parsivežti idėjų mobiliosioms aplikacijoms bei jų panaudojimui Lietuvos ir Europos rinkose.

„Mūsų įmonė turi darbo su JAV rinka patirties, taip pat – ir rimtų ateities planų ten plėstis, tad mums labai svarbu žinoti tą verslo ir technologijų aplinką bei tendencijas. Pavyzdžiui, šiuo metu didelių įmonių sistemoms kuriama prieiga per mobiliuosius įrenginius (iPad, iPhone), todėl atsiranda kita, ypač aktuali ir JAV rinkoje akcentuojama problema – aplikacijų bei duomenų saugumas, kai informacija yra prieinama ir per išmaniuosius telefonus. Deja, ši tema Europos rinkoje nėra taip plačiai diskutuojama ir aktualizuojama kaip Amerikoje“, – sako UAB „Agmis“ verslo plėtros vadovė G. Mickevičiūtė.

CTIA Enterprise and Applications metu vyko įmonių ir specialistų pristatymai bei apvaliojo stalo diskusijos. Taip pat veikė paroda, kurioje daugiausia dalyvavo JAV įmonės. Čia buvo pristatyta daug praktinių sprendimų. „Ypač įdomūs buvo pristatymai apie mobiliųjų aplikacijų kūrimo technologijų tendencijas: ar kurti atskiroms platformoms pritaikytas aplikacijas, ar naudoti HTML5 pagrįstas technologijas“, – pasakoja „Agmis“ verslo plėtros vadovė.

Pasak jos, šie mokymai buvo pirmieji JAV, tačiau ketinama ir toliau juos tęsti. Į renginį atvyko dalyviai iš JAV, Meksikos, Vokietijos, Anglijos.

UAB „Agmis“ jau ne kartą pasinaudojo galimybe dalyvauti šiame „Infobalt“ projekte: vyko pardavimo, komandos formavimo bei pokyčių valdymo, taip pat įvairūs specializuoti telekomunikacijų įmonių media sprendimų mokymai.

„Per du veiklos dešimtmečius asociacija sukūrė tvirtus pamatus Lietuvos IRT sektoriaus vidaus ir užsienio rinkų plėtrai. Džiugu, kad daugiau nei 130 skirtingo profilio asociacijos narių veikdami kartu gali pasiūlyti platesnį produktų ir paslaugų spektrą ir pateikti inovatyvius IT sprendimus ir produktus užsienio šalims. 2012-aisiais tikslingai vykdysime verslo misijas į JAV, Rusijos, Danijos, Norvegijos, Baltarusijos, Azerbaidžano, Turkmėnistano, Omano, Kanados rinkas, kurių metu bus ieškoma klientų, partnerių bei investuotojų“, – teigia naujasis asociacijos INFOBALT prezidentas Vytautas Vitkauskas.

Kitąmet asociacija INFOBALT dalyvaus tokiuose reikšminguose tarptautiniuose renginiuose kaip „Mobile World Congress“ Barselonoje (Ispanija), „CTIA 2012 Enterprise and Applications“ parodoje San Diege (JAV), „World Congress of Information Technology“ Monrealyje (Kanada).

Pasak V. Vitkausko, didelis dėmesys taip pat bus skiriamas IT specialistų ugdymui ir kvalifikacijos kėlimui: „Jau kelerius metus aktyviai diskutuojama apie didėjantį kvalifikuotų IT specialistų trūkumą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje gali gerokai pristabdyti IT sektoriaus augimą bei sumažinti kitų Lietuvos ūkio sektorių konkurencingumą. Esame šį klausimą aptarę su Švietimo ir mokslo ministerija ir ateinančiais metais planuojame kūrybiško technologijų naudojimo veiklų idėjas skleisti Lietuvoje, įtraukiant mokytojus ir plėtojant būrelių tinklą, kuris paskatintų moksleivius domėtis IT ir ateityje rinktis šią profesiją”, – akcentuoja V. Vitkauskas.

2012 m. INFOBALT ambicingus tikslus kelia informacinės visuomenės plėtros srityje, vykdant gyventojų mokymo, inovacijų kūrimo ir eksporto skatinimo, intelektinės nuosavybės, bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis ir studentų rengimo, IT sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir kitas veiklas. Asociacijos teigimu, daug dėmesio bus skiriama ir bendradarbiavimui su tokiomis rinkomis kaip tolimoji Japonija ar kaimyninė Baltarusija, kuri turi didelį IT rinkos augimo potencialą.

“Nepritariame įstatymo projekte siūlomam apmokestinimui, mokesčių surinkimui ir paskirstymui. Mūsų nuomone, toks įstatymo projektas neatitinka šiuolaikinės skaitmeninės erdvės realijų. Įrangos ir laikmenų apmokestinimas taptų našta gyventojams, kurie naudoja įvairias laikmenas asmeninėms reikmėms – pavyzdžiui, į USB raktus įrašo jų pačių sukurtą turinį. Raginame atsakingas institucijas kuo skubiau atlikti objektyvų ekonominį įvertinimą ir parengti naują įstatymo projektą. Taip pat absurdiška, jog beveik trečdalis autorių patirtai žalai kompensuoti skirtų mokesčių atitektų kolektyvinėms administravimo asociacijoms. Pagal paskaičiavimus Lietuvos atlikėjams būtų sumokama vos keliasdešimt procentų”, – teigia Vytautas Vitkauskas, asociacijos INFOBALT viceprezidentas.

Tokio įstatymo priėmimas neatneštų realios ekonominės naudos, o apmokestinus įrangą ir laikmenas, verslas, viešasis ir nevyriausybinis sektoriai patirtų didelę žalą.

“Rengiant dabartinį įstatymo projektą nebuvo apskaičiuoti legalių kūrinių atgaminimo mastai, už kuriuos ir yra renkamas mokestis – juk mokesčiu nėra siekiama kompensuoti praradimus dėl piratavimo. Be to, nebuvo atliktas objektyvus ekonominis vertinimas, kuriuo būtų išaiškintos planuojamo apmokestinimo pasekmės. Negalima atmesti ir tokios galimybės, kad įvedus autorinės rinkliavos mokesčius, Lietuvos gyventojai pradėtų pirkti įrangą iš užsienio šalių, kuriose minėtas įrangos mokestis netaikomas – pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir kitose šalyse. Akivaizdu, kad taip atsitikus Lietuvos biudžetas surinktų mažiau PVM. Nesiginčijame dėl blogos autorių padėties, bet prisiminkime, kad ją ypač pablogino „Sodros“ įmokos autorinėms pajamoms. Papildomas visų Lietuvos gyventojų apmokestinimas tam, kad būtų subsidijuojami autoriai yra ydingas problemos sprendimo būdas“, – teigia Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė.

Vadovaujantis Europos Teisingumo Teismo sprendimu, dar pernai buvo išaiškinta, jog įstatymo projektas prieštarauja Europos teisei, kuomet ETT pasisakė, kad kompensaciją autoriams už kūrinių kopijavimą galima rinkti tik iš tų asmenų, kurie privačiai atgamina saugomus kūrinius.

Pagal svarstomą įstatymo projektą, priklausomai nuo atminties apimties USB atmintinės ir atminties kortelės pabrangtų nuo 0,5 iki 10 litų, mobilieji telefonai, televizoriai ir TV imtuvai su atminties įtaisu bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija – nuo 1,5 iki 40 litų, asmeniniai kompiuteriai – daugiau nei 20 litų.

Asociacija INFOBALT ir kitos nevyriausybinės organizacijos ragina LR Seimą kuo skubiau atlikti objektyvų ekonominį įvertinimą, siekiant nustatyti konkrečią žalą autoriams bei galimas ekonomines pasekmes, taip pat padidinti valstybei neatskaitingų ir nekontroliuojamų kolektyvinio administravimo asociacijų atskaitomybę.

Naujaisiais asociacijos valdybos nariais išrinkti: A. Kavaliauskas („CID Baltic“ direktorius), V. Vitkauskas („Inta“ direktorius), K. Gardžiulis („Etronika“ direktorius), M. Glodas („Microsoft“ generalinis direktorius Baltijos šalims), D. Rutkauskienė (KTU e. mokymosi technologijų centro direktorė), V. Jasaitis („Skaitos kompiuterių servisas” direktorius), G. Mikaliūnas („Alna Group“ inovacijų ir plėtros direktorius).

„INFOBALT“ – viena ilgiausiai veikiančių asociacijų Lietuvoje, įkurta dar 1994 metais. Per tą laikotarpį dėjome daug pastangų, jog būtų atsižvelgta į perspektyvaus IT sektoriaus vystymą vidaus ir užsienio rinkose. Asociacija Lietuvoje pirmoji pradėjo informacinės visuomenės plėtrą, kuri išlieka vienas svarbiausių uždavinių ir artimiausiu laikotarpiu. Tikime, jog Lietuva gali būti ne tik kvalifikuotos darbo jėgos IT sektoriuje tiekėja, bet ir pažangi, inovatyvius produktus kurianti ir inovacijas diegianti valstybė“, – teigia asociacijos vykdantysis direktorius Edmundas Žvirblis.

Pasak asociacijos partnerių, eksportas – viena prioritetinių „INFOBALT” veiklos krypčių, kuri jau davė apčiuopiamų rezultatų: „Asociacija laiku įžvelgė poreikį ir pradėjo skverbtis į Azerbaidžano ir Turkmėnistano rinkas, kuriose per pastaruosius keletą metų stebimas ženklus investicijų augimas į informacinių technologijų sektorių. Lietuvos įmonių IT sprendimai šiame regione jau rado palankią nišą – „INFOBALT“ nariai yra pasirašę sutartis ir paslaugas teikia Azerbaidžano ir Turkmėnistano valstybinėms, mokslo-tiriamosioms ir privačioms institucijoms. Džiugu, kad asociacijos nariai veikdami sinergiškai gali plėsti teikiamų paslaugų specializaciją ir kartu pasiūlyti plataus profilio inovatyvius IT sprendimus“, – teigia J.E. Lietuvos respublikos ambasadorius Azerbaidžane ir Turkmėnistane Kęstutis Kudzmanas.

Metinėje konferencijoje taip pat buvo įteiki apdovanojimai labiausiai nusipelniusiems „INFOBALT“ nariams ir jų atstovams: J.E. Lietuvos ambasadoriui Azerbaidžane ir Turkmėnistane Kęstučiui Kudzmanui, geriausiai asociaciją atstovavusiam valdybos nariui Evaldui Kulbokui, geriausiai asociaciją atstovavusiai įmonei narei UAB „Etronika“. Organizacijoms narėms taip pat buvo įteiktos padėkos už skirtingų IT sričių vystymą: už eksporto plėtrą apdovanojimas įteiktas „ELIT Cluster“ – įmonių „Telesoftas”, „iTo”, „Agmis”, „Metasite Business Solutions” grupei, už jaunimo verslumo ugdymą Omnitel App Camp programėlių kūrėjų renginių metu apdovanota UAB „Omnitel“, už moksleivių kūrybiškumo IT srityje ugdymą organizuojant kasmetinį informacinių technologijų konkursą „Bebras” – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas.

Gruodžio mėnesio antroje pusėje vyksiančio valdybos posėdžio metu bus renkamas naujasis asociacijos prezidentas, kuris pakeis dvi kadencijas iš eilės prezidento pareigas ėjusį Evaldą Kulboką.

„Lietuvos IT įmonės su Azerbaidžanu bendradarbiauja jau daugiau nei dvejus metus bei planuoja naujų projektų įgyvendinimą artimiausiu metu. Partnerystė su Azerbaidžano organizacijomis jau atnešė puikių veiklos rezultatų, tad ši rinka Lietuvai yra svarbi ir turimus ryšius tikslinga stiprinti“, – teigia asociacijos „INFOBALT” vykdantysis direktorius Edmundas Žvirblis.

Didžiausia Kaspijos regiono „BakuTel” paroda organizuojama jau septynioliktus metus iš eilės ir yra laikoma reikšmingu renginiu, vystant bei užmezgant bendradarbiavimą su užsienio rinkomis ir pristatant šalies IT sektoriaus pasiekimus pasauliui. Kasmet telekomunikacijų ir informacinių technologijų parodoje dalyvauja vietos ir užsienio IT produktų gamintojai ir eksportuotojai, mobilūs operatoriai, Azerbaidžano valstybinės institucijos ir IT paslaugų kompanijos. Šiemet „BakuTel” parodos data taipogi sutampa su simboline 130 metų Azerbaidžane nutiestos pirmosios telefono linijos sukaktimi.

„Azerbaidžane jau turime užmezgę glaudžius kontaktus su galimais verslo partneriais. Tarptautinė paroda „Bakutel” – tai viena iš galimybių pristatyti savo veiklą platesnei auditorijai. Manau, mūsų šalies IT kompanijos galėtų tikslingai orientuotis į tokias perspektyvias rinkas kaip Azerbaidžanas, Turkmėnistanas, Kazachstanas“, – akcentuoja įmonės „Informacinė raida” vadovas Virginijus Jakštys.

Pasak bendrovės „INTA” vadovo Vytauto Vitkausko, Lietuva ir Azerbaidžanas turi unikalias galimybes plėtoti verslo ir mokslo bendradarbiavimą: „Artimiausiu metu puoselėjame planus kartu su Azerbaidžano organizacijomis komercializuoti kelis mokslinius tyrimus”.

Asociacijos „INFOBALT” organizuojamame Lietuvos stende bus pristatomos šios IT sektoriaus įmonės: „Informacinė raida” (informacinių sistemų projektavimas), „Baltic Amadeus” (programavimo projektai ir paslaugos), „Doclogix” (elektroninių dokumentų valdymo sprendimų), „Hnit-Baltic” (geografinės informacinės sistemos), IT sistemų integracijos įmonių bendrovės: „BGM” (IT sistemų integracija) ir „Sistemų integracijos sprendimai”, „Infolex” (IT sprendimai teisininkams), „Alna group”, „NRD” (e.sprendimai valstybės ir verslo sektoriui), „INTA” (informacinių ir aukštųjų technologijų projektų diegimas ir aptarnavimas), „Data House” (programavimo darbai finansiniam sektoriui). Asociacija „INFOBALT” parodoje taip pat organizuos pristatomąjį renginį-seminarą.

„Lietuva jau turi stiprius pamatus inovacijų diegimui – šalyje gausu išsilavinusių, kvalifikuotų specialistų. Lietuva yra įsikūrusi geografiškai patogioje padėtyje ir turi palankią ekonominę bei politinę aplinką. Manau, kad jau turite pažangių įmonių, kurios kuria inovatyvius produktus, bei išvystytą teisinę sistemą, kuri saugo intelektinę nuosavybę ir sumažina kopijavimo galimybes. Tokių puikių sąlygų naujų produktui kūrimui ir įėjimui į globalią rinką neturėjo nei tolimoji Australija, nei teisinės bazės ir intelektinės apsaugos priemonių neturinti Kinija, ar kvalifikuotos darbo jėgos stokojančios Azijos šalys”, – teigia pasaulyje pripažintas naujų produktų kūrimo ekspertas Robert Cooper.

R. Cooper teigimu, tam, kad Lietuva taptų pažangi inovatyvius produktus kurianti šalis reikia įdėti daug pastangų: „Akivaizdu, kad vien minėtų palankių sąlygų inovacijų kūrimui neužtenka. Lietuvos vyriausybė ir verslo sektoriaus atstovai turėtų imtis daugiau proaktyvių priemonių. Manau, tokiu atveju Lietuvos vyriausybė galėtų inicijuoti mokestines lengvatas naujų pažangių produktų kūrimui, skatinti tarptautines prekybos misijas ir sudaryti visas galimybes formuotis naujajai inovacijų verslo lyderių kartai. Mano įsitikinimu, Lietuvą vis dar labai varžo baimė investuoti į inovacijas, konservatyvios organizacijų vadovų nuostatos, orientacija į smulkius lokalius produktų kūrimo projektus, o ne į inovatyvius produktus, galinčius konkuruoti pasaulinėse rinkose”.

„Konkuruoti ir išlikti pasaulio ekonominiame žemėlapyje Lietuvos įmonės nepajėgs, jeigu nuolat nebus vystomi bei kuriami nauji produktai. Pateikti rinkai aukščiausius reikalavimus atitinkančią produkciją yra būtina. Raginame ir valstybinį, ir privatų sektorių investuoti į aukšto lygio profesinį bei vadybinį išsilavinimą. Dabartinė situacija tik parodo, kad esame darbštūs ir nuovokūs, tačiau vis labiau stinga platesnio akiračio profesionalų ir inovatorių”, – akcentuoja asociacijos „INFOBALT” prezidentas Evaldas Kulbokas.

„Dauguma Lietuvos IT įmonių yra labiau orientuotos į konkretaus užsakymo atlikimą valstybiniame sektoriuje nei novatoriškų produktų ar paslaugų kūrimą, kurios konkuruotų pasaulinėje rinkoje. Seminare pristatytoje inovacijų diegimo sistemoje daugelis įmonių atrado tai, ką ir iki šiol taikė savo veikloje, tik gal ne visada sistemingai ir planuotai. Tai rodo, kad inovatyvių lyderių karta sparčiai formuojasi, nes atsiranda nuoseklus valstybės ir įmonių požiūris į inovacijas”, – teigia asociacijos „INFOBALT” viceprezidentas Tauras Pėstininkas.

Seminaro metu asociacijos „INFOBALT” nariams buvo pristatyta naujų produktų kūrimo metodologija „Stage gate system”, jos taikymo pavydžiai tiek pasaulinėse didelėse ir mažose įmonėse, bei aptartos dažniausios įmonių klaidos bei gerosios praktikos naujų produktų kūrimo srityje. Lietuvos įmonių atstovai taip pat turėjo galimybę gauti garsaus vadybos eksperto įžvalgas apie naujų produktų kūrimo modelio taikymą konkrečioje įmonėje.