Važiuojant į šiuos mokymus, siekta keletos tikslų. Pirma, išplėsti žinias apie JAV rinkoje vyraujančias mobiliųjų aplikacijų kūrimo bei naudojimo tendencijas, nes tai – pirmaujanti rinka informacinių technologijų panaudojimo srityje. Antra, susisteminti technologinių platformų, naudojamų mobiliesiems sprendimams kurti, panaudojimo tikslingumą. Trečia, parsivežti idėjų mobiliosioms aplikacijoms bei jų panaudojimui Lietuvos ir Europos rinkose.

„Mūsų įmonė turi darbo su JAV rinka patirties, taip pat – ir rimtų ateities planų ten plėstis, tad mums labai svarbu žinoti tą verslo ir technologijų aplinką bei tendencijas. Pavyzdžiui, šiuo metu didelių įmonių sistemoms kuriama prieiga per mobiliuosius įrenginius (iPad, iPhone), todėl atsiranda kita, ypač aktuali ir JAV rinkoje akcentuojama problema – aplikacijų bei duomenų saugumas, kai informacija yra prieinama ir per išmaniuosius telefonus. Deja, ši tema Europos rinkoje nėra taip plačiai diskutuojama ir aktualizuojama kaip Amerikoje“, – sako UAB „Agmis“ verslo plėtros vadovė G. Mickevičiūtė.

CTIA Enterprise and Applications metu vyko įmonių ir specialistų pristatymai bei apvaliojo stalo diskusijos. Taip pat veikė paroda, kurioje daugiausia dalyvavo JAV įmonės. Čia buvo pristatyta daug praktinių sprendimų. „Ypač įdomūs buvo pristatymai apie mobiliųjų aplikacijų kūrimo technologijų tendencijas: ar kurti atskiroms platformoms pritaikytas aplikacijas, ar naudoti HTML5 pagrįstas technologijas“, – pasakoja „Agmis“ verslo plėtros vadovė.

Pasak jos, šie mokymai buvo pirmieji JAV, tačiau ketinama ir toliau juos tęsti. Į renginį atvyko dalyviai iš JAV, Meksikos, Vokietijos, Anglijos.

UAB „Agmis“ jau ne kartą pasinaudojo galimybe dalyvauti šiame „Infobalt“ projekte: vyko pardavimo, komandos formavimo bei pokyčių valdymo, taip pat įvairūs specializuoti telekomunikacijų įmonių media sprendimų mokymai.

„Per du veiklos dešimtmečius asociacija sukūrė tvirtus pamatus Lietuvos IRT sektoriaus vidaus ir užsienio rinkų plėtrai. Džiugu, kad daugiau nei 130 skirtingo profilio asociacijos narių veikdami kartu gali pasiūlyti platesnį produktų ir paslaugų spektrą ir pateikti inovatyvius IT sprendimus ir produktus užsienio šalims. 2012-aisiais tikslingai vykdysime verslo misijas į JAV, Rusijos, Danijos, Norvegijos, Baltarusijos, Azerbaidžano, Turkmėnistano, Omano, Kanados rinkas, kurių metu bus ieškoma klientų, partnerių bei investuotojų“, – teigia naujasis asociacijos INFOBALT prezidentas Vytautas Vitkauskas.

Kitąmet asociacija INFOBALT dalyvaus tokiuose reikšminguose tarptautiniuose renginiuose kaip „Mobile World Congress“ Barselonoje (Ispanija), „CTIA 2012 Enterprise and Applications“ parodoje San Diege (JAV), „World Congress of Information Technology“ Monrealyje (Kanada).

Pasak V. Vitkausko, didelis dėmesys taip pat bus skiriamas IT specialistų ugdymui ir kvalifikacijos kėlimui: „Jau kelerius metus aktyviai diskutuojama apie didėjantį kvalifikuotų IT specialistų trūkumą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje gali gerokai pristabdyti IT sektoriaus augimą bei sumažinti kitų Lietuvos ūkio sektorių konkurencingumą. Esame šį klausimą aptarę su Švietimo ir mokslo ministerija ir ateinančiais metais planuojame kūrybiško technologijų naudojimo veiklų idėjas skleisti Lietuvoje, įtraukiant mokytojus ir plėtojant būrelių tinklą, kuris paskatintų moksleivius domėtis IT ir ateityje rinktis šią profesiją”, – akcentuoja V. Vitkauskas.

2012 m. INFOBALT ambicingus tikslus kelia informacinės visuomenės plėtros srityje, vykdant gyventojų mokymo, inovacijų kūrimo ir eksporto skatinimo, intelektinės nuosavybės, bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis ir studentų rengimo, IT sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir kitas veiklas. Asociacijos teigimu, daug dėmesio bus skiriama ir bendradarbiavimui su tokiomis rinkomis kaip tolimoji Japonija ar kaimyninė Baltarusija, kuri turi didelį IT rinkos augimo potencialą.

“Nepritariame įstatymo projekte siūlomam apmokestinimui, mokesčių surinkimui ir paskirstymui. Mūsų nuomone, toks įstatymo projektas neatitinka šiuolaikinės skaitmeninės erdvės realijų. Įrangos ir laikmenų apmokestinimas taptų našta gyventojams, kurie naudoja įvairias laikmenas asmeninėms reikmėms – pavyzdžiui, į USB raktus įrašo jų pačių sukurtą turinį. Raginame atsakingas institucijas kuo skubiau atlikti objektyvų ekonominį įvertinimą ir parengti naują įstatymo projektą. Taip pat absurdiška, jog beveik trečdalis autorių patirtai žalai kompensuoti skirtų mokesčių atitektų kolektyvinėms administravimo asociacijoms. Pagal paskaičiavimus Lietuvos atlikėjams būtų sumokama vos keliasdešimt procentų”, – teigia Vytautas Vitkauskas, asociacijos INFOBALT viceprezidentas.

Tokio įstatymo priėmimas neatneštų realios ekonominės naudos, o apmokestinus įrangą ir laikmenas, verslas, viešasis ir nevyriausybinis sektoriai patirtų didelę žalą.

“Rengiant dabartinį įstatymo projektą nebuvo apskaičiuoti legalių kūrinių atgaminimo mastai, už kuriuos ir yra renkamas mokestis – juk mokesčiu nėra siekiama kompensuoti praradimus dėl piratavimo. Be to, nebuvo atliktas objektyvus ekonominis vertinimas, kuriuo būtų išaiškintos planuojamo apmokestinimo pasekmės. Negalima atmesti ir tokios galimybės, kad įvedus autorinės rinkliavos mokesčius, Lietuvos gyventojai pradėtų pirkti įrangą iš užsienio šalių, kuriose minėtas įrangos mokestis netaikomas – pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir kitose šalyse. Akivaizdu, kad taip atsitikus Lietuvos biudžetas surinktų mažiau PVM. Nesiginčijame dėl blogos autorių padėties, bet prisiminkime, kad ją ypač pablogino „Sodros“ įmokos autorinėms pajamoms. Papildomas visų Lietuvos gyventojų apmokestinimas tam, kad būtų subsidijuojami autoriai yra ydingas problemos sprendimo būdas“, – teigia Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė.

Vadovaujantis Europos Teisingumo Teismo sprendimu, dar pernai buvo išaiškinta, jog įstatymo projektas prieštarauja Europos teisei, kuomet ETT pasisakė, kad kompensaciją autoriams už kūrinių kopijavimą galima rinkti tik iš tų asmenų, kurie privačiai atgamina saugomus kūrinius.

Pagal svarstomą įstatymo projektą, priklausomai nuo atminties apimties USB atmintinės ir atminties kortelės pabrangtų nuo 0,5 iki 10 litų, mobilieji telefonai, televizoriai ir TV imtuvai su atminties įtaisu bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija – nuo 1,5 iki 40 litų, asmeniniai kompiuteriai – daugiau nei 20 litų.

Asociacija INFOBALT ir kitos nevyriausybinės organizacijos ragina LR Seimą kuo skubiau atlikti objektyvų ekonominį įvertinimą, siekiant nustatyti konkrečią žalą autoriams bei galimas ekonomines pasekmes, taip pat padidinti valstybei neatskaitingų ir nekontroliuojamų kolektyvinio administravimo asociacijų atskaitomybę.

Naujaisiais asociacijos valdybos nariais išrinkti: A. Kavaliauskas („CID Baltic“ direktorius), V. Vitkauskas („Inta“ direktorius), K. Gardžiulis („Etronika“ direktorius), M. Glodas („Microsoft“ generalinis direktorius Baltijos šalims), D. Rutkauskienė (KTU e. mokymosi technologijų centro direktorė), V. Jasaitis („Skaitos kompiuterių servisas” direktorius), G. Mikaliūnas („Alna Group“ inovacijų ir plėtros direktorius).

„INFOBALT“ – viena ilgiausiai veikiančių asociacijų Lietuvoje, įkurta dar 1994 metais. Per tą laikotarpį dėjome daug pastangų, jog būtų atsižvelgta į perspektyvaus IT sektoriaus vystymą vidaus ir užsienio rinkose. Asociacija Lietuvoje pirmoji pradėjo informacinės visuomenės plėtrą, kuri išlieka vienas svarbiausių uždavinių ir artimiausiu laikotarpiu. Tikime, jog Lietuva gali būti ne tik kvalifikuotos darbo jėgos IT sektoriuje tiekėja, bet ir pažangi, inovatyvius produktus kurianti ir inovacijas diegianti valstybė“, – teigia asociacijos vykdantysis direktorius Edmundas Žvirblis.

Pasak asociacijos partnerių, eksportas – viena prioritetinių „INFOBALT” veiklos krypčių, kuri jau davė apčiuopiamų rezultatų: „Asociacija laiku įžvelgė poreikį ir pradėjo skverbtis į Azerbaidžano ir Turkmėnistano rinkas, kuriose per pastaruosius keletą metų stebimas ženklus investicijų augimas į informacinių technologijų sektorių. Lietuvos įmonių IT sprendimai šiame regione jau rado palankią nišą – „INFOBALT“ nariai yra pasirašę sutartis ir paslaugas teikia Azerbaidžano ir Turkmėnistano valstybinėms, mokslo-tiriamosioms ir privačioms institucijoms. Džiugu, kad asociacijos nariai veikdami sinergiškai gali plėsti teikiamų paslaugų specializaciją ir kartu pasiūlyti plataus profilio inovatyvius IT sprendimus“, – teigia J.E. Lietuvos respublikos ambasadorius Azerbaidžane ir Turkmėnistane Kęstutis Kudzmanas.

Metinėje konferencijoje taip pat buvo įteiki apdovanojimai labiausiai nusipelniusiems „INFOBALT“ nariams ir jų atstovams: J.E. Lietuvos ambasadoriui Azerbaidžane ir Turkmėnistane Kęstučiui Kudzmanui, geriausiai asociaciją atstovavusiam valdybos nariui Evaldui Kulbokui, geriausiai asociaciją atstovavusiai įmonei narei UAB „Etronika“. Organizacijoms narėms taip pat buvo įteiktos padėkos už skirtingų IT sričių vystymą: už eksporto plėtrą apdovanojimas įteiktas „ELIT Cluster“ – įmonių „Telesoftas”, „iTo”, „Agmis”, „Metasite Business Solutions” grupei, už jaunimo verslumo ugdymą Omnitel App Camp programėlių kūrėjų renginių metu apdovanota UAB „Omnitel“, už moksleivių kūrybiškumo IT srityje ugdymą organizuojant kasmetinį informacinių technologijų konkursą „Bebras” – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas.

Gruodžio mėnesio antroje pusėje vyksiančio valdybos posėdžio metu bus renkamas naujasis asociacijos prezidentas, kuris pakeis dvi kadencijas iš eilės prezidento pareigas ėjusį Evaldą Kulboką.

„Lietuvos IT įmonės su Azerbaidžanu bendradarbiauja jau daugiau nei dvejus metus bei planuoja naujų projektų įgyvendinimą artimiausiu metu. Partnerystė su Azerbaidžano organizacijomis jau atnešė puikių veiklos rezultatų, tad ši rinka Lietuvai yra svarbi ir turimus ryšius tikslinga stiprinti“, – teigia asociacijos „INFOBALT” vykdantysis direktorius Edmundas Žvirblis.

Didžiausia Kaspijos regiono „BakuTel” paroda organizuojama jau septynioliktus metus iš eilės ir yra laikoma reikšmingu renginiu, vystant bei užmezgant bendradarbiavimą su užsienio rinkomis ir pristatant šalies IT sektoriaus pasiekimus pasauliui. Kasmet telekomunikacijų ir informacinių technologijų parodoje dalyvauja vietos ir užsienio IT produktų gamintojai ir eksportuotojai, mobilūs operatoriai, Azerbaidžano valstybinės institucijos ir IT paslaugų kompanijos. Šiemet „BakuTel” parodos data taipogi sutampa su simboline 130 metų Azerbaidžane nutiestos pirmosios telefono linijos sukaktimi.

„Azerbaidžane jau turime užmezgę glaudžius kontaktus su galimais verslo partneriais. Tarptautinė paroda „Bakutel” – tai viena iš galimybių pristatyti savo veiklą platesnei auditorijai. Manau, mūsų šalies IT kompanijos galėtų tikslingai orientuotis į tokias perspektyvias rinkas kaip Azerbaidžanas, Turkmėnistanas, Kazachstanas“, – akcentuoja įmonės „Informacinė raida” vadovas Virginijus Jakštys.

Pasak bendrovės „INTA” vadovo Vytauto Vitkausko, Lietuva ir Azerbaidžanas turi unikalias galimybes plėtoti verslo ir mokslo bendradarbiavimą: „Artimiausiu metu puoselėjame planus kartu su Azerbaidžano organizacijomis komercializuoti kelis mokslinius tyrimus”.

Asociacijos „INFOBALT” organizuojamame Lietuvos stende bus pristatomos šios IT sektoriaus įmonės: „Informacinė raida” (informacinių sistemų projektavimas), „Baltic Amadeus” (programavimo projektai ir paslaugos), „Doclogix” (elektroninių dokumentų valdymo sprendimų), „Hnit-Baltic” (geografinės informacinės sistemos), IT sistemų integracijos įmonių bendrovės: „BGM” (IT sistemų integracija) ir „Sistemų integracijos sprendimai”, „Infolex” (IT sprendimai teisininkams), „Alna group”, „NRD” (e.sprendimai valstybės ir verslo sektoriui), „INTA” (informacinių ir aukštųjų technologijų projektų diegimas ir aptarnavimas), „Data House” (programavimo darbai finansiniam sektoriui). Asociacija „INFOBALT” parodoje taip pat organizuos pristatomąjį renginį-seminarą.

„Lietuva jau turi stiprius pamatus inovacijų diegimui – šalyje gausu išsilavinusių, kvalifikuotų specialistų. Lietuva yra įsikūrusi geografiškai patogioje padėtyje ir turi palankią ekonominę bei politinę aplinką. Manau, kad jau turite pažangių įmonių, kurios kuria inovatyvius produktus, bei išvystytą teisinę sistemą, kuri saugo intelektinę nuosavybę ir sumažina kopijavimo galimybes. Tokių puikių sąlygų naujų produktui kūrimui ir įėjimui į globalią rinką neturėjo nei tolimoji Australija, nei teisinės bazės ir intelektinės apsaugos priemonių neturinti Kinija, ar kvalifikuotos darbo jėgos stokojančios Azijos šalys”, – teigia pasaulyje pripažintas naujų produktų kūrimo ekspertas Robert Cooper.

R. Cooper teigimu, tam, kad Lietuva taptų pažangi inovatyvius produktus kurianti šalis reikia įdėti daug pastangų: „Akivaizdu, kad vien minėtų palankių sąlygų inovacijų kūrimui neužtenka. Lietuvos vyriausybė ir verslo sektoriaus atstovai turėtų imtis daugiau proaktyvių priemonių. Manau, tokiu atveju Lietuvos vyriausybė galėtų inicijuoti mokestines lengvatas naujų pažangių produktų kūrimui, skatinti tarptautines prekybos misijas ir sudaryti visas galimybes formuotis naujajai inovacijų verslo lyderių kartai. Mano įsitikinimu, Lietuvą vis dar labai varžo baimė investuoti į inovacijas, konservatyvios organizacijų vadovų nuostatos, orientacija į smulkius lokalius produktų kūrimo projektus, o ne į inovatyvius produktus, galinčius konkuruoti pasaulinėse rinkose”.

„Konkuruoti ir išlikti pasaulio ekonominiame žemėlapyje Lietuvos įmonės nepajėgs, jeigu nuolat nebus vystomi bei kuriami nauji produktai. Pateikti rinkai aukščiausius reikalavimus atitinkančią produkciją yra būtina. Raginame ir valstybinį, ir privatų sektorių investuoti į aukšto lygio profesinį bei vadybinį išsilavinimą. Dabartinė situacija tik parodo, kad esame darbštūs ir nuovokūs, tačiau vis labiau stinga platesnio akiračio profesionalų ir inovatorių”, – akcentuoja asociacijos „INFOBALT” prezidentas Evaldas Kulbokas.

„Dauguma Lietuvos IT įmonių yra labiau orientuotos į konkretaus užsakymo atlikimą valstybiniame sektoriuje nei novatoriškų produktų ar paslaugų kūrimą, kurios konkuruotų pasaulinėje rinkoje. Seminare pristatytoje inovacijų diegimo sistemoje daugelis įmonių atrado tai, ką ir iki šiol taikė savo veikloje, tik gal ne visada sistemingai ir planuotai. Tai rodo, kad inovatyvių lyderių karta sparčiai formuojasi, nes atsiranda nuoseklus valstybės ir įmonių požiūris į inovacijas”, – teigia asociacijos „INFOBALT” viceprezidentas Tauras Pėstininkas.

Seminaro metu asociacijos „INFOBALT” nariams buvo pristatyta naujų produktų kūrimo metodologija „Stage gate system”, jos taikymo pavydžiai tiek pasaulinėse didelėse ir mažose įmonėse, bei aptartos dažniausios įmonių klaidos bei gerosios praktikos naujų produktų kūrimo srityje. Lietuvos įmonių atstovai taip pat turėjo galimybę gauti garsaus vadybos eksperto įžvalgas apie naujų produktų kūrimo modelio taikymą konkrečioje įmonėje.

„Eksportuojančios Lietuvos mobiliųjų technologijų įmonės jau parodė puikių rezultatų. IT paslaugų eksporto apimtys į JAV rinką nuosekliai auga. Galimybė savo įmonės veiklą ir verslo planus pristatyti JAV leis dar labiau išplėsti verslo kontaktų ratą, užmegzti naudingus santykius su JAV verslo atstovais – potencialiais partneriais ir investuotojais. Lietuvos įmonių dalyvavimas tokio masto pasaulinio lygio parodoje parodo ir tai, kad perspektyviausios šalies informacinių technologijų sektoriaus žaidėjos daug dėmesio skiria išsivysčiusioms Vakarų rinkoms”, – sako asociacijos „INFOBALT” vykdomasis direktorius Edmundas Žvirblis.

„Versli Lietuva” organizuojamame Lietuvos stende bus pristatomi šie pažangūs mobilių technologijų sprendimai: mobilūs apmokėjimai („Mokipay Europe“), integruoti elektroninės bankininkystės sprendimai („Etronika“), mobilių aplikacijų vystymas („Telesoftas“, „iTo“, „UD7“), vartotojo patirties tyrimai ir dizainas bei mobilūs sprendimai („Idea Code“), mobilus socialinis tinklas („Eskimi“), mobilaus ir įprasto interneto integravimo sprendimai telekomunikacijoms („Metasite Business Solutions“) bei informacinės sistemos pagal individualius užsakymus („Agmis“).

Pasak parodoje dalyvaujančios įmonės „Agmis” profesionalių paslaugų vadovės Giedrės Mickevičiūtės, specializuotoje pasaulinėje parodoje kiekviena įmonė galės pasimokyti iš kitų įmonių sėkmės istorijų: „Tikimės pamatyti naujų sprendimų, kuriuos galėtume pritaikyti ir Lietuvos bei visos Europos rinkoms. Užmegzti kontaktai parodoje taip pat turėtų praplėsti mūsų klientų ratą JAV rinkoje”, – naudas akcentavo įmonės „Agmis” atstovė.

Parodoje „CTIA ENTERPRISE & APPLICATIONS” iš viso dalyvauja per 250 informacinių technologijų įmonių iš viso pasaulio, tarp kurių ir keturios asociacijos „INFOBALT” narės: „Agmis”, „Etronika”, „Metasite Business Solutions”, „GetJar”.

„Šių laikų technologijų pasaulyje visi kompiuteriniai įrenginiai turi tendenciją tapti dar kompaktiškesni, o išmanieji mobilieji telefonai kone pakeitė asmeninio kompiuterio funkcijas. Mobiliųjų technologijų sektoriuje lietuvius galima vadinti naujas novatoriškas idėjas generuojančiais kūrėjais. Šiame verslo sektoriuje jau turime keletą visame pasaulyje žinomų sėkmingų pavyzdžių, o dalyvavimas pasaulinio masto parodoje padės dar labiau įsitvirtinti perspektyvioje Vakarų rinkoje“,- teigia organizacijos „Versli Lietuva” eksporto departamento direktorius Egidijus Suslavičius.

“Gebėjimą naudotis internetu šiandien galima prilyginti rašto svarbai XIX amžiuje, kai raštingumas iš esmės pakeitė visuomenes, davė pradžią naujų ūkio šakų atsiradimui ir darbo vietų sukūrimui. Keli paskutiniai pasaulio istorijos dešimtmečiai rodo, kad išsivysčius technologijoms, informacija ir sukauptos žinios saugomos skaitmeniniu formatu, kuriuo turi mokėti naudotis šiuolaikinė visuomenė. E-raštingumo žinių turintiems žmonėms lengviau integruotis besikeičiančioje aplinkoje, susirasti darbą, kelti kvalifikaciją, gauti įvairiapusę informaciją apie įvykius”, – teigia asociacijos “INFOBALT” inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.

Remiantis naujausiais Oksfordo mokslininkų tyrimais, e-raštingumo įgūdžių neturintys žmonės patiria “skaitmeninę atskirtį”. Tokie asmenys, turėdami ribotą prieigą prie informacijos, nesuvokia aplink vykstančių procesų ir pokyčių, yra priversti gaišti laiką valdžios kabinetuose ar eilėse prie aptarnavimo langelio. Kaip rodo Oksfordo universiteto tyrimas, “skaitmeninės atskirties” grupei daugiausia priklauso vyresnio amžiaus žmonės, bedarbiai ir provincijų gyventojai.

“Svarbu pažymėti, kad atsižvelgdami į mokymų dalyvių skirtingą išsilavinimą, parengėme lengvai suprantamą ir patrauklią mokymų medžiagą. Kursų medžiagą bus lengva įsisavinti toms visuomenės grupėms, kurioms tokio tipo žinių trūksta labiausiai – pagyvenusiems žmonėms, asmenims, neturintiems aukštojo išsilavinimo ar kaimo vietovių gyventojams. Kompiuterinė įranga, internetas ir įgūdžiai, kurie leidžia lengvai ir greitai pasiekti žinias ir paslaugas, jau dabar prieinami daugumai Lietuvos gyventojų, tad kviečiame visus iki šiol nemėginusius išnaudoti šią galimybę”, – ragina A. Plečkaitis.

Mokymų metu užsiregistravę dalyviai sustiprins pagrindinius kompiuterinio raštingumo įgūdžius, išmoks naudotis informacijos paieškos sistemomis internete bei praktiškai susipažins su elektroninių paslaugų naudojimu. Projekto metu individualios konsultacijos bus teikiamos nemokama telefono linija trumpuoju telefono numeriu. Kompiuterinio raštingumo kursus baigę dalyviai turės galimybę laikyti testą bei gauti tarptautinį “E-Citizen” sertifikatą.

Mokymų dalyviai į kompiuterinio raštingumo kursus kviečiami registruotis tel. 8 800 730 30 ir el. paštu kursai@bka.lt. Projektas “Gyvenk ir dirbk naujai” yra remiamas Europos sąjungos struktūrinių fondų.

Rugpjūčio 15–18 dienomis vykusiuose 36 valandų mokymuose Managing Digital Projects Kinijoje dalyvavo vienas UAB „Elektroninės prekybos namai“ darbuotojas – Verslo plėtros direktorius Marius Jovaiša. Mokymai buvo organizuoti optimaliu paskaitų bei diskusijų principu.

„Nusprendėme siųsti savo darbuotoją į šiuos mokymus, nes mūsų kompanija kuria ir įgyvendina įvairiausius skaitmeninius projektus, kurių efektyvus vykdymas ir valdymas mums yra labai reikšmingas. Juolab, kad svarstome plėtros galimybes už Lietuvos ribų, tad svarbu suvokti, kokius verslumo aspektus iškelia tarptautinio lygio autoritetai“, – teigia bendrovės direktorius Kristijonas Mazūras.

Pasak mokymuose dalyvavusio M. Jovaišos, buvo naudinga sužinoti, kaip atsižvelgiant į kuriamų skaitmeninių produktų specifiką parinkti atitinkamą valdymo metodą; įdomūs ir vertingi pateikti geriausios praktikos ir verslo modelių pavyzdžiai, daug naudos davė atvejų analizė. „Aktualiausios pasirodė tokios temos, kaip pokyčių valdymas, strategija ir sėkmės įvertinimas, verslo strategijos susiejimas su IT ir skaitmeninėmis strategijomis. Grįžęs gauta patirtimi noriai pasidalinau su kolegomis“, – sako jis.

Mokymuose taip pat dalyvavo Singapūro ir Kinijos įmonių atstovai, pristatę įvairaus pobūdžio skaitmeninius projektus, vykdomus šiose šalyse.

UAB „Elektroninės prekybos namai“ darbuotojai nuolat gilina žinias, siekdami savo klientams pasiūlyti visapusiškas paslaugas nuo koncepcijos, turinio sukūrimo iki jų realizavimo. Jiems teko dalyvauti ir kituose „Infobalt“ projekto mokymuose: European Networking Resources and Information concerning Cultural Heritage, Wildlife Photography, Cultural Heritage Photography Courses, Web Building and E-commerce course, Development of E-learning Products.

Praėjusią savaitę dešimt asociacijos „INFOBALT“ įmonių dalyvavo Turkmėnistane vykusioje tarptautinėje informacinių technologijų sektoriaus parodoje „Turkmentel 2011“. Delegacija iš Lietuvos Turkmėnistano vyriausybei pristatė atnaujintą e-valdžios vystymo koncepciją, pademonstravo savo teikiamas paslaugas bei sukurtus produktus verslo bei valstybės institucijų atstovams jungtiniame asociacijos „INFOBALT“ stende, surengė Lietuvos IRT sektoriaus pristatomąjį renginį-seminarą.

„Padarėme pirmą žingsnį Turkmėnistano e-valdžios sukūrimui. Tačiau džiaugiasi ne tik „CID Baltic“ – visų delegacijoje buvusių įmonių vertinimai teigiami. Juk verslo niša plati: nuo sistemų diegimo iki konsultacijų ir mokymų. Džiugu ir tai, kad IRT sprendimai šalyje sulaukia stipraus palaikymo visuose sektoriuose. Turkmėnistanas turi unikalią galimybę įsidiegti debesų kompiuterija paremtus sprendimus, apie ką likęs pasaulis kol kas tik kalba. Įvertinome tai ir įsitikinome, kad Lietuvos IRT kompanijos Turkmėnistane turi didžiules perspektyvas. Be abejonės, geriausių rezultatų galime pasiekti tik dirbdami petys į petį. Esame dėkingi Ambasadoriui Azerbaidžane ir Turkmėnistane J.E. Kęstučiui Kudzmanui ir kitiems, kurie padėjo prisistatyti ir užmegzti bendradarbiavimą“, – sako UAB „CID Baltic” vadovas Aidas Kavaliauskas.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktorius Valdas Kišonas, džiaugiasi profesionaliu delegacijos pasiruošimu. „INFOBALT pasirengimas misijai nustebino gerąja prasme: tikslingai parinkti dalyviai ir atstovai, nuosekli, išsami, gerai grafiškai apipavidalinta pristatomoji medžiaga, puikus administravimas ir renginio bei dalyvių veiksmų koordinavimas. Be abejo, šaunus pasiruošimas padėjo pritraukti sėkmę. Pirmoji oficiali sutartis dėl dokumentų valdymo sistemos diegimo Turkmėnistano ryšių ministerijoje – tai didelis laimikis Lietuvos verslo atstovams. Reikia pripažinti, kad kelias iki šio rezultato buvo sudėtingas ir pareikalavo tiek verslo atstovų, tiek Lietuvos valstybes institucijų pastangų bei dėmesio“, – sako V. Kišonas.

Anot jo, tai, kad iš visų pasirinkimo galimybių Turkmėnistanui patraukliausias pasirodė būtent Lietuvos pavyzdys, įrodo, jog Lietuva eina teisinga kryptimi. Su kitų šalių kompanijomis padėjo konkuruoti lietuviškas kruopštumas ir sąžiningumas bei nuosekli, vieninga asociacijai „INFOBALT“ priklausančių įmonių veikla.

Misijoje dalyvavo dešimt asociacijos „INFOBALT“ įmonių: „Alna“, „Baltic Orbis“, „B.G.M.“, „CID Baltic“, „Doclogix“, „ES paramos projektų administravimo agentūra“, „Informacinė raida“, „Informacinės konsultacijos“, „NRD“, „Satgate“. Dalis asociacijos „INFOBALT“ įmonių jau eksportuoja savo paslaugas į Turkmėnistaną, tačiau, anot misijos dalyvių, po šių metų rinka dar plačiau atsivėrė lietuviškai produkcijai bei idėjoms.