Vilniaus TV bokšto rūsyje įrengtas modernus duomenų centras

Lietuvoje didžiausiame aukštyje (312 metrų) iškelta televizijos antena yra ant Vilniaus TV bokšto. Specialios paskirties statinyje įrengtos gamybinės ir pagalbinės patalpos, konferencijų salės, muziejus, restoranas ir apžvalgos aikštelė. O nuo šiol Vilniaus TV bokštas garsės dar tuo, kad yra tikslingai naudojamas nuo viršūnės iki pat pamatų – AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) bokšto rūsyje įrengė modernų duomenų centrą.

Vilniaus TV bokšto pamatas yra apskritimo formos, jo skersmuo – 38 metrai, jis sveria 11500 tonų ir yra įgilintas į 8,25 metrų gylį.

Pagal projektą Vilniaus TV bokšto rūsyje jau buvo įrengtos elektros energijos skirstyklos, ryšių kabelių infrastruktūra ir kitos komunikacijos, tačiau moderniu centru jis tapo tik po daugiau nei metus trukusių modernizavimo darbų.

„Pamato patalpose lengva palaikyti pastovią temperatūrą, čia nėra išorinių sienų, todėl saugu – išnaudodami šiuos ir kitus privalumus mes galime užtikrinti itin aukštus moderniam duomenų centrui keliamus reikalavimus“, – tvirtina Telecentro techninės plėtros direktorius Gediminas Būdvytis.

Ruošiant patalpas, pirmiausiai jos buvo išvalytos ir suremontuos, tada iš esmės buvo modernizuotos rūsyje veikusios komunikacijos, įdiegtos aukščiausius reikalavimus atitinkančios fizinės saugos, priešgaisrinės saugos, nepertraukiamo elektros energijos tiekimo užtikrinimo, vėdinimo ir kitos sistemos.

„Dabar jau esame pasirengę čia instaliuoti ir likusius įrenginius, kurie užtikrins visų Telecentro paslaugų – radijo ir televizijos programų siuntimo, telefonijos, belaidžio interneto „Erdvės“, mobiliojo 4G interneto MEZON bei kitų kokybišką nepertraukiamą teikimą“, – pasakoja Gediminas Būdvytis.

Jo teigimu, naujajame duomenų centre atsiras vietos ir kitų įmonių elektroninių paslaugų teikimo įrenginiams patalpinti, todėl tikimasi, kad investicija ne tik užtikrins geresnį Telecentro paslaugų teikimą, bet ir sudarys sąlygas uždirbti papildomų pajamų.

Be to, modernus duomenų centras atvers galimybes naujų projektų, tokių kaip debesų kompiuterijos, skaitmeninių saugyklų ir panašių įgyvendinimui.

Turi el. pašto dėžutę – turi ir medį

Ar nors kartą susimąstėte, kaip veikia Jūsų el. pašto dėžutė? Atsakymas vienareikšmis – kiekviena el. pašto dėžutė veikia tik elektros energijos dėka. Ji yra patalpinta interneto serveryje, kuris naudoja elektros energiją. Populiarėjant internetui, geometrine progresija daugėja ir duomenų centrų, talpinančių interneto serverius. Visa tai didina suvartojamos elektros energijos kiekį. Šiuo metu pasaulyje duomenų centrai sunaudoja apie 2% visos pagaminamos elektros energijos, prie kurios prisideda ir kiekviena veikianti el. pašto dėžutė.

UAB “Duomenų centras”, suprasdamas, kokią žalą informacinės technologijos daro aplinkai, ėmėsi atsakingo verslo iniciatyvos. Šiais metais įmonė pasirašė sutartį su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, kad už kiekvieną klientą Kuršių nerijoje bus pasodintas medis.

Pasak įmonės vadovo, technikos mokslų daktaro Remigijaus Lauručio, kiekvieną pavasarį įmonės darbuotojai vyks į Kuršių neriją ir sodins iš miškinininkų įsigytus medelius nurodytose vietose. Įmonė tikisi, kad ši akcija atkreips visuomenės dėmesį į elektros energijos taupymo problemas ir skatins stengtis taupyti gamtos išteklius – visad išjungti nenaudojamus kompiuterius, naudoti tik ekonomišką techninę bei programinę įrangą.

HP atidarė pirmą oru ventiliuojamą duomenų centrą

Iš išorės “Hewlett-Packard” naujasis duomenų centras atrodo kaip masyvus, gerai įsitvirtinęs didžiulis pramoninis parkas. Toks klaidingas vaizdas sudarytas specialiai. HP Wynyard centras yra skirtas laikyti didžiųjų pasaulio bendrovių duomenimis.

HP tikisi įgyvendinti keletą ekologiškų idėjų. Daugiau nei 100 000 kvadratinių metrų ploto duomenų centras turi galimybę plėstis toliau. Tai efektyviausiai energiją naudojantis HP duomenų centras.

Duomenų centrą iš pradžių pradėjo statyti EDS kompanija, kurią 2008 metų gegužės mėnesį už 13.9 mlrd įsigijo HP. Pastatas pastatytas atokioje ir ramioje vietoje Anglijos šiaurės rytuose. Centre viskas aušinama oru: HP sukūrė aštuonis 2,1 metro nerūdijančio plieno ir plastiko aušintuvus.

Sistema salėje palaiko pastovią 24C temperatūrą. Kai lauke šalta, panaudojama cirkuliuotas oras, kuris padeda išlaikyti tinkamą oro temperatūrą. Norint paleisti uždarąją sistemą, duomenų centro operatorius turi uždaryti ruletus ir paleisti visą viduje esantį orą ir šilumą į lauką.

Aušintuvų diegimas kainavo maždaug 6 procentus duomenų centro pastato statymo išlaidų, tačiau garantuojama, kad papildomos išlaidos bus atlygintos vos per dvejus metus dėl energijos taupymo.

Lietuvoje diegiamas ekologiškiausias Vidurio ir Rytų Europoje duomenų centras

Duomenų centrų ir informacinių sistemų valdymo lyderė Baltijos šalyse „Baltic Data Center“ Vilniuje įrengs vieną ekologiškiausių Europoje duomenų centrų, kuris vietoje įprastų šaldymo sistemų naudos lauko orą. Naujasis duomenų centras naudos regione dar netaikytas „KyotoCooling“ technologijas, kurias diegia inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“.

Į naująjį duomenų centrą, kurio vėsinimas pagrįstas besisukančiu šilumokaičiu, buvo investuoti 5,8 mln. litų. Tokia technologija kol kas yra įdiegta tik dviejose įmonėse Olandijoje. Ji leis net 8 kartus sumažinti elektros energijos sąnaudas. Ekologiškumą ir taupų energijos vartojimą užtikrins ir galimybė įkaitusį duomenų centro orą panaudoti bendrovės biuro patalpoms šildyti.

TEO įmonių grupei priklausančios „Baltic Data Center“ generalinio direktoriaus Sauliaus Markūno teigimu, duomenų centro vėsinimui lauko oru yra palankios Lietuvos klimato sąlygos. „„KyotoCooling“ technologijos pasirinkimui buvo svarbus ir ekologinis aspektas – naujovė leis sutaupyti tiek energijos, kiek savo namuose vidutiniškai sunaudoja maždaug 1000 šeimų“, – sako S. Markūnas.

Duomenų centrą diegiančios bendrovės „Fima“ Duomenų perdavimo sprendimų departamento direktorius Valdas Vrubliauskas teigia, kad pasaulyje dar neseniai pradėtos naudoti sistemos unikalumas yra tame, kad ji naudoja „nemokamą“ tam tikros temperatūros lauko orą. „Veikiant šiai vėsinimo sistemai ventiliatoriai „ima“ iš lauko šaltą orą ir „perduoda“ jį besisukančiam šilumokaičiui. Šis nuo lauko oro temperatūros atvėsta, kartu atvėsindamas ir serverinę. Sistema šiuo principu veikia tol, kol temperatūra lauke nepakyla iki 22 laipsnių Celsijaus šilumos – tuomet pradedami naudoti tradiciniai šaldymo sprendimai“,- sako bendrovės atstovas.

Įprasti duomenų centrai yra vėsinami freoninėmis sistemomis, kurios sunaudoja iki trijų ketvirčių serverių veikimui reikiamos elektros energijos.

Praėjusiais metais „Baltic Data Center“ Vilniuje įrengė pirmąjį Baltijos šalyse skysčiu aušinamą duomenų centrą, leidžiantį sutaupyti iki 3 milijonų kilovatvalandžių elektros energijos per metus.

Aukso medalis už duomenų centrą – vienintelis IT sektoriuje

Šiandien LR Vyriausybės rūmuose įvykusiuose Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamuose apdovanojimuose „Lietuvos metų gaminys 2009” IT kategorijoje buvo įteiktas vienintelis aukso medalis. Intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“ jį gavo už „Lietuvos geležinkeliams“ įdiegtą modernų duomenų centrą.

„Lietuvos geležinkelių” duomenų centras pagal jame pritaikytus inžinerinius sprendimus šiuo metu yra novatoriškiausias šalyje. Malonu, kad jis apdovanotas aukso medaliu – tai mūsų kompetencijos bei ilgamečio įdirbio duomenų centrų srityje įvertinimas”, – sakė bendrovės „Fima” generalinis direktorius Gintaras Juknevičius.

Pasak jo, jau ne pirmus metus kalbama, kad informacinės technologijos – tai būtent ta sritis, kurioje Lietuva gali išvystyti aukšto lygio paslaugas ir jas eksportuoti. Vadovo teigimu, konkurencingos technologijos, sukuriančios aukštą pridėtinę vertę – šalies ateitis ir vienas greičiausių kelių pasivyti senąją Europą. Moderniausių regione duomenų centrų diegimas – žingsnis šios vizijos įgyvendinimo link.

„Fima” jau yra įdiegusi keliolika duomenų centrų įvairiems užsakovams Lietuvoje. Bendrovės specialistai nuolat gilina savo kompetenciją domėdamiesi pasaulinėmis duomenų centrų diegimo tendencijomis ir kiekviename projekte siekia panaudoti didžiausią ekonominę naudą klientui teikiančius inžinerinius sprendimus.