„Pirataujantys“ verslininkai žalą autoriams atlygina be ginčų

„BSA | The Software Alliance“ (BSA) atstovų Lietuvoje „IPnovus Law“ duomenimis, praėjusiais metais nelicencijuotas kompiuterių programas naudojusios bendrovės ginčus su autorių teisių turėtojais daugeliu atvejų sprendė taikiai. Tokia tendencija pastebima antrus metus iš eilės ir vis daugiau intelektinės nuosavybės pažeidėjų sutinka kompensuoti autorių teisių turėtojams padarytą žalą savo noru. 2012 metais kompensacijų žąla išaugo 13 proc. ir kompanijos geranoriškai kompensavo BSA nariams 216 000 litų žalą.

„Pastebime tendenciją, jog kasmet didėja taikių abipusių susitarimų skaičius. Manome, jog tai leidžia daryti išvadą, jog Lietuvoje stiprėja intelektinės nuosavybės kultūra, organizacijos dažnai i pripažįsta naudoję neteisėtas kompiuterių programas ir siekia kompensuoti intelektinės nuosavybės kūrėjų patirtą žalą. Manome, jog tokia tendencija turėtų išlikti ir ateinančiais metais“, – sakė BSA atstovė Lietuvoje advokatė Jolanta Kaminskaitė.

Individualiems vartotojams ir organizacijoms besinaudojančioms nelicencijuota ar neteisėta programine įranga kyla grėsmė prarasti savo slaptus duomenis ir kompiuterį užkrėsti virusais. Taip pat tokia programinė įranga daugeliu atveju veikia gerokai lėčiau ir nestabiliau. Dėl šių priežasčių įmonei ar privačiam vartotojui yra pavojinga kompiuteryje tvarkyti elektroninės bankininkystės reikalus, saugoti apskaitos duomenis ar bet kokius kitus asmeninius dokumentus.

Operacinė sistema ir vaizdo apdorojimo programos – mėgstamiausias „piratų“ grobis

2011 m. , 2012-aisiais labiausiai „pirataujančiu“ verslo sektoriumi vis dar galima laikyti statybos, architektūros, dizaino ir projektavimo,skaitmeninių projektų paslaugas teikiančias Lietuvos bendroves.

Statybos darbų bendrovė „Primtela“ ir stiklų plėvelių gamintojai „Decor Service“ programinės įrangos kūrėjams sumokėjo atitinkamai 20 tūkst. ir 15 tūkst. litų dydžio kompensacijas už naudojimąsi nelicencijuotomis BSA narių programų versijomis.

2012 m. pabaigoje kabelinės, interneto ir apsaugos sistemų paslaugas teikianti UAB „Satela“ programinės įrangos gamintojams kompensavo beveik 29 tūkst. litų už neteisėtą „AutoCAD“, „Adobe Acrobat“, „Adobe Photoshop“, „Microsoft Office“ naudojimą, o 2013 m. pradžioje elektros energijos tiekėjai „Energy Info“ ir „Sky energy group“ už autorių teisių pažeidimą BSA nariams kompensavo 57 tūkst. litų žalą.

Įmonėms gali grėsti baudos ir likvidavimas

Jei bendrovėms ir autorių teisių turėtojams nepavyksta ginčo išspręsti taikiu būdu, ginčas persikelia į teismo sales. Praėjusiais metais teismuose buvo nagrinėjama 14 bylų, kuriose buvo sprendžiama dėl bendrovių atsakomybės už BSA narių autorių teisių pažeidimą. Teismo atveju „pirataujančioms“ bendrovėms gresia ne tik priverstiniu būdu atlyginti teisių turėtojams žalą ar sumokėti kompensaciją , bet ir baudos, kurios yra taikomos valstybės iniciatyva.

Įmonės vadovui ar kitam už bendrovės IT atsakingam asmeniui už neteisėtą kompiuterių programų naudojimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė

Baudžiamoji atsakomybė taikoma jei naudojamų programų vertė palyginus su legalia pardavimo kaina viršija 13 tūkst. litų Baudžiamoji atsakomybė gali būti pritaikoma tiek bendrovės vadovui, tiek asmeniui atsakingam už IT infrastruktūrą.

Be administracinės ir baudžiamosios atsakomybės pažeidėjams gali būti pritaikyta civilinė atsakomybė. Šiuo atveju pažeidėjai turi kompensuoti žalą padarytą tiesiogiai autorių teisių turėtojams.

Daugiau informacijos apie legalios programinės įrangos privalumus galima gauti interneto svetainėje www.bsa.org. Svetainės skiltyje „Praneškite apie piratavimo atvejus“ galima anonimiškai pranešti apie neteisėtą programinę įrangą naudojančias ir platinančias bendroves.

Lietuva pagal piratavimo rodiklius prilygsta Kolumbijai ir Bahreinui

Pasaulinis programinės įrangos piratavimo tyrimas atskleidė, kad praėjusiais metais Lietuvoje nelegaliai naudojamos programinės įrangos dalis išliko didelė ir siekė 54 proc. Programinės įrangos gamintojai šalyje nelegaliai naudojamą programinę įrangą vertina 84,5 mln. litų.

Pagal nelegalios programinės įrangos dalį Lietuva prilygsta kaimyninei Lenkijai, Kroatijai, taip pat tokioms šalims, kaip Bahreinas ir Kolumbija. Kaimyninėje Latvijoje nelegalios programinės įrangos dalis siekia 56 proc., Estijoje – 50 proc.

Pasaulinis programinės įrangos piratavimo lygis auga

Pasaulinį piratavimo lygio tyrimą jau septintus metus atlieka organizacija „Business Software Alliance” (BSA) kartu su tarptautine rinkos tyrimų kompanija „International Data Corporation” (IDC). 2009 metais tyrimas buvo atliktas daugiau nei 100 pasaulio šalių.

„Nors nelegalios programinės įrangos naudojimo lygis Lietuvoje išliko nepakitęs, jis vis dar yra palyginti aukštas. Piratavimo metu prarandamos programinės įrangos gamintojų pardavėjų ir paslaugų tiekėjų lėšos gali atitolinti šio informacinių technologijų verslo segmento atsigavimą mūsų šalyje”, – sakė su BSA Lietuvoje bendradarbiaujančios „Verslo programinės įrangos aljanso” prezidentas Ervinas Leontjevas.

Programinės įrangos piratavimo lygis praėjusiais metais sumažėjo 54 pasaulio šalyse, o išaugo tik 19-oje. Visgi pasaulinė nelegalios programinės įrangos naudojimo dalis, lyginant su 2008 metais, išaugo nuo 41 iki 43 procentų. Pagrindinė šio augimo priežastis – didėjantys nelegalios programinės įrangos naudojimo mastai augančiose Kinijos, Indijos ir Brazilijos ekonomikose. Nelegaliai naudojamų programų vertė praėjusiais metais visame pasaulyje siekė beveik 138 mlrd. litų.

Pagrindinės nelegalios programinės įrangos naudojimo mažėjimo priežastys praėjusiais metais buvo susijusios su pardavėjų įgyvendintomis legalizavimo iniciatyvomis, vyriausybių ir gamintojų vykdytomis švietimo kampanijomis, teisinėmis priemonėmis ir technologinėmis naujovėmis, pavyzdžiui, skaitmeninių teisių valdymo (DRM) plėtra ir įmonių naudojama programinės įrangos išteklių valdymo paslauga.

Kai kuriose šalyse augančius programinės įrangos piratavimo rodiklius lėmė didėjanti kompiuterių vartotojų rinka, suaktyvėjęs senų kompiuterių naudojimas ir augantis programinės įrangos piratų bei skaitmeninių nusikaltėlių išprusimas. Taip pat tyrime pažymima, kad nelegalias programas naudojantys vartotojai dažnai praranda vertingus duomenis ir nukenčia nuo kenkėjų, įdiegtų į nelegaliai platinamą programinę įrangą.

Atsirastų daugiau darbo vietų

IDC tyrimas atskleidė, kad praėjusiais metais šalia kiekvienos parduotos legalios programinės įrangos, kurios vertė siekia 100 JAV dolerių, nelegaliai buvo išplatinamos programos, kurių vertė – 75 JAV doleriai. Taip pat vidutiniškai kiekvienas legaliai parduotos programinės įrangos doleris atneša 3-4 dolerius paslaugų ir platinimo bendrovėms.

Pasak E. Leontjevo, nelegalios programinės įrangos plitimas ir naudojimas turi tiesioginės įtakos informacinių technologijų inovacijoms, darbo vietų kūrimui ir konkrečios šalies ekonomikos augimui. IDC tyrimų duomenimis, pasaulinio programinės įrangos piratavimo lygio sumažėjimas bent 10 proc., per ketverius metus sąlygotų 500 tūkst. naujų darbo vietų sukūrimą ir 140 mlrd. JAV dolerių įplaukas į pasaulio šalių ekonomikas.

Praėjusiais metais mažiausias programinės įrangos piratavimo lygis užfiksuotas Jungtinėse Amerikos Valstijose (20 proc.), Japonijoje (21 proc.) ir Liuksemburge (21 proc.). Tuo tarpu didžiausi nelegalios programinės įrangos naudojimo mastai pastebėti Gruzijoje, Zimbabvėje ir Moldovoje. Šiose šalyse nelegalios programinės įrangos dalis viršija 90 procentų.
Pasaulinis programinės įrangos piratavimo tyrimas atliekamas tiriant programinę įrangą asmeniniuose staliniuose kompiuteriuose, nešiojamuose, delniniuose ir interneto (angl. netbooks) kompiuteriuose. Tirta programinė įranga apima operacines sistemas, sisteminę programinę įrangą, pavyzdžiui, duomenų bazes ir saugumo programas, namų vartotojų naudojamas programas. Į tyrimą neįtraukiama programinė įranga, veikianti serveriuose.

Daugiau informacijos apie tyrimo metodologiją ir detalią tyrimo ataskaitą galima rasti adresu www.bsa.org/globalstudy.

Programinės įrangos legalumas – daugiau nei gera reputacija

Su programinės įrangos piratais versle kovojančios organizacijos Business Software Alliance (BSA) Lietuvos padalinys neseniai paskelbė, jog apie nelicencijuotas programas naudojančius darbdavius vis dažniau praneša patys įmonių darbuotojai. Teigiama, kad tai kenkia geram įmonės įvaizdžiui. Tačiau kiti IT srities ekspertai pabrėžia, kad programinės įrangos legalumas ilgainiui nulemia daug daugiau nei gerą įmonės vardą rinkoje.

Kaip teigia „Microsoft” LAR statusą turinčios tarptautinės IT įmonės „DPA programinė įranga” vadovas Genadijus Gricukas, nelicencijuotos programinės įrangos naudojimas verslo organizacijoje šiandien gali būti prilyginamas sėdėjimui ant parako statinės. „Ekonominio sunkmečio laikotarpiu daugelis verslininkų siekia mažinti išlaidas. Sutaupyti bandoma ir IT srityje, kartais net naudojant nelicencijuotą programinę įrangą. Tačiau čia apsirinkama, nes dažnai nutinka, kad per tokių programų naudojimą prarandami svarbūs komerciniai duomenys”, – sako G. Gricukas.

„DPA programinė įranga” direktoriaus teigimu, svarbios informacijos praradimai įvyksta todėl, kad nelegali programinė įranga parsisiunčiama iš nesaugių svetainių, o jos „nulaužimui” skirti įrankiai dažnai būna užkrėsti pavojingais virusais.

2009 m. gruodį tyrimų kompanijos Harrison Group Inc. atliktas tyrimas atskleidė, kad įmonės, naudojančios nelicencijuotą arba piratinę programinę įrangą, susiduria su 73 proc. didesne tikimybe prarasti jautrią informaciją. Be to, 73 proc. labiau tikėtina, kad tokios įmonės patirs kritinius kompiuterių gedimus, kurių pataisymas užtrunka iki 24 val.

„Piratavimu užsiimantis programišiai paprastai nepraleidžia gerų progų pasipelnyti. Patikliems vartotojams su „nemokama licencija” jie sugeba įbrukti ir naujausią virusą. Taigi kiekvienas verslo organizacijos darbuotojas, įsidiegęs, tarkime, nelegaliai parsisiųstus „Windows 7″ ar „Office 2007″ ir prijungęs prie interneto, tampa potencialiu kibernetinių nusikaltėlių pajamų šaltiniu. Negana to, jo kompiuteris pavirsta naujų kibernetinių atakų vykdymo ir elektroninio pašto šiukšlių siuntinėjimo baze. Šiuo atveju šykštus sumoka daug daugiau negu du kartus”, – tvirtina „Microsoft” partneris.

Kokios galimybės šiandien legalizuoti nelegaliai naudojamą programinę įrangą? G. Gricuko teigimu, tai galima atlikti visai nebrangiai: tiek neprarandant gero vardo, tiek išvengiant papildomų rūpesčių dėl apskaitos ir diegimo, tiek nemažai sutaupant. Pasinaudojant „Microsoft” programinės įrangos licencijų nuoma, įmonė gauna naujumo garantiją, užtikrinančią nemokamą naujos programinės įrangos versijos įdiegimą, jai pasirodžius. Be to, paskaičiuota, kad programinės įrangos licencijų nuoma padeda sutaupyti apie 30 proc. administracinių išlaidų.