Bendradarbiaudamas su Kauno technologijos universiteto mokslininkais ir bendrove „OR Consulting“ Telecentras kuria sistemą, gebančią nustatyti 4G „WiMAX“ mobiliojo ryšio tinklu besinaudojančio asmens buvimo vietą ir analizuoja tos sistemos panaudojimo galimybes.

„Mūsų projekto rezultatai iš tiesų atvers daug naujų galimybių – jais naudojantis bus galima kurti paslaugas, pritaikomas ne tik individualiems, bet ir visuomeniniams poreikiams pačiose įvairiausiose srityse – pramogų, rinkodaros ir reklamos, medicinos, teisėtvarkos ir kitose“, – sako projekto koordinatorius, Telecentro Strategijos ir inovacijų grupės vadovas Vytautas Mackonis.

Pavyzdžiui, naudojantis sukurtąją sistema ateityje kiekvienam interneto naudotojui būtų galima teikti diferencijuotą reklamą apie renginius, artimiausias kavines ar viešbučius, priklausomai nuo to, kokiame mieste ar kurioje konkrečioje miesto vietoje tuo momentu jis yra. Būtų galima operatyviai sužinoti, kur yra sveikatos problemų turintis asmuo, kai internetu gaunamas pranešimas apie kritinį jo būklė pablogėjimą. Ir dar daug kitų galimybių.

Mobiliojo 4G „WiMAX“ ryšio tinklu mobiliojo interneto MEZON paslaugas Telecentras pradėjo teikti 2009 m. kovo 3 d. Projektas „Naujų elektroninių paslaugų, veikiančių „WiMAX“ vietos nustatymo technologijų pagrindu, kūrimas“ pradėtas įgyvendinti 2009 m. rugsėjo 1 d. ir bus baigtas š.m. rugpjūčio 31 d. Bendra projekto vertė – 1 460 435,00 litų.

LVPA Europos dienos proga taip pat pagerbė pirmojo, 500-ojo ir 1000-ojo projektų vykdytojus, stropiausiai projektus rengusius projektų partnerius, Lietuvos dvarus ir pilis naujam gyvenimui keliančias ir inovatyvius sprendimus diegiančias įmones. Diplomais ir prizais iš viso buvo pagerbta 15 įmonių.

„TeliaSonera“ sumokės bendrą 38,9 milijono eurų (134,5 milijono litų arba apytiksliai 347,5 milijono Švedijos kronų) dydžio sumą grynais pinigais už akcijas, įsigytas iš „East Capital“. Sandorio užbaigimas numatomas 2012 m. gegužės 10 d. „East Capital“ gaus 0,20 lito (0,058 euro) dydžio dividendus už akciją, remiantis 2012 m. balandžio mėnesį vykusio akcininkų susirinkimo sprendimu; dividendų registracijos diena 2012 m. gegužės 9 d.

„TeliaSonera“ taip pat teiks savanorišką oficialų siūlymą dėl likusių TEO LT akcijų iš karto, kai bus gauti visi susiję patvirtinimai. „TeliaSonera“ siūlys 0,637 euro (2,20 lito) už akciją grynais pinigais. Bendra siūlymo suma apytiksliai sudarys 118 milijonų eurų (407,3 milijono litų). Oficialaus siūlymo kaina yra 5,3 procento didesnė, palyginti su rinkos uždarymo kaina 2012 m. gegužės 7 d. Oficialus siūlymas nėra sąlyginis ir jam netaikomas minimalus siūlomų akcijų skaičius.

„Mes liekame ištikimi savo strategijai didinti savo nuosavybės dalį pagrindinėse valdomose įmonėse. Po mūsų susitarimo įsigyti „East Capital“ turimą TEO LT akcijų dalį mes taip pat nusprendėme suteikti tokią pačią galimybę visiems akcininkams. Jeigu mūsų oficialus siūlymas pasirodys patrauklus, visi akcininkai galės parduoti savo turimas akcijas ta pačia kaina, kurią gavo „East Capital“, tačiau mes ketiname išlaikyti bendrovę biržos sąraše tol, kol laisvai prekiaujamų akcijų kiekis biržoje bus racionalus“, sakė Per-Arne Blomquist, „TeliaSonera“ vykdantysis viceprezidentas ir vyriausiasis finansininkas.

„East Capital” investicija bendrovėje TEO LT buvo ilgalaikė ir fondas keletą metų dalyvavo kuriant bendrovės sėkmės istoriją. TEO yra būtent tokia investicija, kokių mes ieškome Rytų Europoje. Šiandien mes pasinaudojome gera proga realizuoti mūsų investicijų vertę ir mums belieka stebėti, kaip „TeliaSonera“ toliau plėtos TEO potencialą“, pažymėjo „East Capital“ investicijų valdymo komandos vadovas Peter Elam Håkansson.

TeliaSonera AB atskleidžia šiame pranešime spaudai pateiktą informaciją remdamasi Švedijos vertybinių popierių rinkų įstatymu ir/arba Švedijos prekybos finansinėmis priemonėmis įstatymu. Informacija buvo pateikta paskelbimui 2012 m. gegužės 8 d. 7:00 CET.

„Chris‘o idėjos ir darbai daug ką pakeitė „Bitėje“. Šie pokyčiai, vartotojų jau pamėgtos naujos paslaugos ir išskirtinė „Bitės“ komandos darbo kultūra duoda rezultatus. Mūsų tikslai nesikeičia – toliau reikliems vartotojams užtikrinsime geriausią patirtį ir paslaugas telekomunikacijų rinkoje“, – sakė „Bitės“ grupės vadovas Fredas Hrenchukas.

Iki šiol „Bitei Lietuva“ vadovavęs Fredas Hrenchukas toliau išlieka bendrovės „Bitė Latvija“ generaliniu direktoriumi bei visos telekomunikacijų bendrovių grupės vadovu.

Naujasis „Bitė Lietuva“ vadovas C. Robbinsas bendrovėje dirba nuo 2010 metų gegužės mėnesio. Anksčiau C. Robbinsas dirbo Kanados bendrovėje „Wind Mobile“, generalinio direktoriaus pavaduotoju klientams, bei rinkodaros vadovu „Vodafone Čekija“.

„Fitch Ratings” pažymi, kad „Bitės“ reitingas paremtas grynųjų pinigų srauto augimu Latvijoje ir stabilia veikla Lietuvoje. „Fitch“ ataskaitoje išskiriama, kad Lietuvoje didžiausią įtaką bendrovės pajamoms daro reguliuotojo sumažinti tarptinklinio sujungimo tarifai, tačiau šis poveikis turėtų mažėti pasibaigus 2012-iesiems.

Praėjusių metų pabaigoje tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor’s” bendrovei „Bitė Lietuva“ ir jos savininkei „Bitė Finance International B.V.“ padidino ilgalaikį kredito reitingą iš CCC į B-. Tuo tarpu kita reitingų agentūra „Moody‘s“ bendrovei „Bitė Finance International B.V.“ suteikia Caa1 reitingą.

Pirmąjį šių metų ketvirtį „Bitės“ įmonių grupės, kuriai priklauso „Bitė Lietuva“ ir „Bitė Latvija“, pajamos siekė 145,1 mln. litų arba 4,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Telekomunikacijų bendrovių grupės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) pirmąjį ketvirtį buvo 38,5 mln. litų – 8,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

„Lanksčiojo darbo stiliaus dienos“ tikslas – plačiau supažindinti intelektinį ar kūrybinį darbą dirbančius specialistus ir jų darbdavius su galimybėmis lanksčiai organizuoti veiklą, išmaniai panaudoti turimas technologijas produktyviam bendradarbiavimui ir bendravimui. Lietuvoje gerai išplėtotos informacinės ir telekomunikacijų technologijos suteikia darbuotojams galimybes nepriklausomai nuo fizinės buvimo vietos saugiai dirbti su įmonės informacija, bendrauti ir dalyvauti susitikimuose nuotoliniu būdu, tęsti komandinį darbą ir priiminėti sprendimus. Tai leidžia organizacijoms tiksliau planuoti savo veiklą ir rezultatų pasiekimą, efektyviau išnaudoti darbo laiką, mažiau priklausyti nuo įvairių darbo procesus įtakojusių trikdžių – darbuotojų kelionių ar smulkių negalavimų, būtinybės prižiūrėti sergančius vaikus ar tėvus, susisiekimo problemų. Organizacijos taip pat gali sutaupyti, racionaliau planuodamos biuro ir kelionių išlaidas. Galimybės lanksčiai planuoti savo darbo laiką ir išlaikyti efektyvumą net nebūnant biure leidžia darbuotojams lanksčiau derinti darbo ir asmeninį laiką, sutaupyti laiko ir lėšų nebūtinoms kelionėms, taip pat didina jų pasitenkinimą ir lojalumą.

„Lietuvos visuomenė pribrendo naujai veiklos planavimo ir organizavimo kokybei, kuri didins tiek privačių įmonių, tiek viešojo sektoriaus efektyvumą, – sakė Martynas Bieliūnas, „Microsoft“ verslo strategijos ir rinkodaros vadovas Rytų Europos šalims. – Kviečiame prisijungti prie akcijos kiekvieną organizaciją, jau pradėjusią naudotis veiklos efektyvumą didinančiais sprendimais.“

Lankstusis darbo stilius formuoja į rezultatus orientuotą darbo kultūrą

Telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ apklausa, atlikta naudojantis išmaniųjų telefonų programėle „Omnitel Trends”,  parodė, kad net 86 proc. respondentų, rinkdamiesi darbą, teiktų pirmenybę įmonėms, leidžiančioms dirbti lanksčiuoju būdu.

„Omnitel“ personalo vadovė Živilė Valeišienė teigė, kad nuotolinis darbas bendrovėje buvo įdiegtas jau prieš dvejus metus, atsižvelgiant į darbuotojų poreikius ir įmonės technologinį pasirengimą. „Mūsų nuomone, būtina ne tik nuolat skirti dėmesį darbuotojų ugdymui, motyvacijai ir įvairioms įmonės vidinėms iniciatyvoms, bet ir stengtis atsižvelgti į jų poreikį turėti galimybę derinti šeimos įsipareigojimus, darbą ir laisvalaikį. Juo labiau kad šiuolaikinės technologijos, mobilusis internetas ir išmanieji įrenginiai leidžia keisti nusistovėjusias darbo formas ir suteikti darbuotojui galimybę rinktis, kur jam patogiau atlikti užduotis. „Omnitel“ įdiegtas lankstesnis darbas tik patvirtino, kad laimi visi  – tiek įmonė, efektyviau planuodama savo veiklą, tiek darbuotojai, galėdami lanksčiau tvarkyti savo darbo ir asmeninius reikalus.“

Kaip teigė Ž. Valeišienė, nuotolinio darbo galimybė numato kitos kokybės darbo planavimo ir rezultatų vertinimo kultūrą. „Dabar įmonių efektyvumui nebėra kritiškai svarbi galimybė visus darbuotojus surasti vienoje vietoje – su šiuolaikinių technologijų pagalba žmonės gali tęsti komandinį darbą, bendrus projektus ir priimti sprendimus nebūdami vienoje vietoje. Didesnį konkurencinį pranašumą tiek siekdamos rezultatų, tiek pritraukdamos geriausius darbuotojus pasieks įmonės, kurios išnaudos technologinę pažangą ir diegs į rezultatus orientuotą darbo kultūrą, suteiks savo darbuotojams daugiau galimybių kūrybiškai siekti tikslų, tvirčiau įsipareigoti bei lanksčiau planuoti, kaip ir kur būdami  jie pasieks galutinį rezultatą, – teigė Ž.Valeišienė. – Laikai, kai darbas vyko nuo aštuonių iki penkių, jau praeina, dabar vis svarbesnis tampa įmonių gebėjimas nustatyti konkrečius tikslus ir suteikti darbuotojams geriausias galimybes jų pasiekti.“

„Omnitel“ buvo pirmoji bendrovė Lietuvoje, kuri įteisino nuotolinio darbo galimybę. „Omnitel“ iniciatyva 2010 m. birželio mėnesį nuotolinis darbas buvo reglamentuotas Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

Lanksčiuoju darbo stiliumi Lietuvoje dirba nemažai IT ar užsienio kapitalo įmonių, tačiau artimiausiu metu prie jo pereiti planuoja ir kitose verslo srityse veikiančios mūsų šalies bendrovės.

Nauda darbuotojams ir darbdaviams, viešajam sektoriui ir mokesčių mokėtojams

Nors technologiškai galimybę dirbti lanksčiuoju būdu turi jau šimtų įmonių darbuotojai, vidinėse tvarkose toks darbo stilius įteisintas dar nedaugelyje Lietuvos organizacijų. Kaip teigė Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris, neseniai atlikta didžiųjų įmonių vadovų apklausa parodė, jog perėjimas prie lankstesnių darbo sąlygų dažniausiai vyksta pačių darbuotojų, o ne administracijos iniciatyva. „Tiek darbuotojai, tiek įmonės konkuruoja darbo rinkoje, tačiau pranašumų visada turės efektyviausiai informacines technologijas išnaudojančios įmonės ir specialistai, – sakė E.Leichteris. – Esant dabartinėms galimybėms mažinti išlaidas ir dalį darbų atlikti nuotoliniu ar mobiliuoju būdu, laimės geriausiai šiuos privalumus suprantančios bendrovės.“

Įstatymai ir technologijos Lietuvoje palankūs dirbti lanksčiai

Kaip teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, per pastaruosius dvejus metus SADM jau keletą kartų inicijavo darbo santykius reglamentuojančių įstatymų pataisas, leidžiančias įmonėms peržiūrėti darbo organizavimą ir suteikti darbuotojams daugiau galimybių dirbti lanksčiuoju būdu. Be to, kad įteisintas nuotolinis darbas, buvo įtvirtinta suminė darbo laiko apskaita, kuri leidžia laisviau planuoti darbo laiką per ilgesnį laikotarpį, galima darbuotojo sutikimu skirti viršvalandžius. Parengtos ir kitos Darbo kodekso pataisos, kurios leis paprasčiau reguliuoti darbo santykius.

„Yra ir įstatymai, ir technologijos, neretai tik trūksta drąsos keisti organizacijų darbo stilių taip, kad būtų ir darbuotojams bei jų šeimoms patogu, ir darbo našumas nenukentėtų. Tikiuosi, šios dienos iniciatyva paskatins labiau atkreipti dėmesį į šiuolaikines galimybes“, – tvirtino ministras D. Jankauskas.

Pasak Susisiekimo ministerijos kanclerio Tomo Karpavičiaus, Lietuvoje interneto ir mobiliojo ryšio skvarba yra viena geriausių pasaulyje, žmonės aktyviai naudojasi kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais tiek darbe, tiek privačiai. IVPK prie Susisiekimo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 2011 m. daugiau nei 70 proc. lietuvių naudojasi kompiuteriais, 93,6 proc. kompiuterių prijungti prie interneto. Beveik pusė apklaustųjų (48,9 proc.) asmeninius kompiuterius turi namuose; daugiau nei trečdalis lietuvių (34,1 proc.) turi ir nešiojamuosius kompiuterius.

„Verslo įmonės ir valstybės institucijos aktyviai naudojasi informacinėmis technologijomis, kurios dažnai gali padėti efektyviau bendrauti ir bendradarbiauti, taupyti laiką, nebūtinus susitikimus keisti nuotoliniais,“ – sakė T.Karpavičius. Pasak kanclerio, išmaniai organizuojančios darbą organizacijos gali prisidėti taupant lėšas kelionėms ir darbuotojų komandiruotėms, mažinant transporto spūstis, saugant gamtą nuo oro taršos.

Prie akcijos prisijungę dalyviai dalinsis patirtimi vieni su kitais

Norintys prisijungti prie pirmosios Lietuvoje „Lanksčiojo darbo stiliaus“ dienos įmonės ir darbuotojai kviečiami registruotis „Facebook“ socialiniame tinkle http://on.fb.me/dirbamlanksciai, nurodant įmonės pavadinimą ir darbuotojų, galinčių dirbti lanksčiuoju stiliumi, skaičių. Net simboliškai prisijungę akcijos dalyviai galės plačiau susipažinti su lankstųjį darbo stilių užtikrinančiais sprendimais, įvairių sričių specialistai atsakys į vadybinius, teisinius ar technologinius klausimus. Akcijos dieną bendrovė TEO suteiks galimybę nemokamai naudotis interneto ryšiu „ZEBRA belaidis“ beveik 3500 viešųjų erdvių visoje Lietuvoje.

„Technologinės sąlygos Lietuvoje yra itin palankios lanksčioms darbo sąlygoms – šalyje yra išplėtotas plačiausias Europoje šviesolaidinio ryšio tinklas, TEO įmonių grupės bei kitos bendrovės siūlo mobiliam darbui pritaikytas debesų kompiuterijos, virtualaus biuro bei kitas paslaugas“, – sakė TEO Tinklo technologijų tarnybos vadovas Darius Didžgalvis.

Visą gegužės mėnesį planuojama organizuoti viešas diskusijas, kurių metu tiek darbuotojai, tiek darbdaviai galės keistis nuomonėmis ir aptarinėti įvairius lanksčiojo darbo stiliaus aspektus. Socialiniame tinkle akcijos dalyviai taip pat bus kviečiami dalintis nuomonėmis apie lanksčiojo darbo privalumus. Planuojama, kad jau šiemet prie akcijos prisijungs bankų, draudimo bendrovių, konsultacinių įmonių, reklamos ir ryšių su visuomene agentūrų, taip kitose srityse veikiančių įmonių darbuotojai.

„Pirmojo ketvirčio finansiniai rezultatai rodo, kad praėjusių metų pabaigoje „Bitės“ reikliems vartotojams pristatytos naujovės ir paslaugos pasiteisina. Visiems operatoriams siūlant mažiausias kainas Europoje ir geros kokybės ryšį, matome, kad vartotojai Lietuvoje iš operatorių tikisi nepriekaištingo aptarnavimo ir papildomų paslaugų, todėl „Bitė“ toliau tęs strategiją, orientuotą į vartotojus ir jų norus“, – sakė „Bitės“ grupės generalinio direktoriaus pavaduotojas klientams Chris Robbins.

„Bitė Lietuva“ per pirmą metų ketvirtį išlaikė stabilius finansinius rodiklius. Bendrovės pajamos siekė 114,0 mln. litų, o pernai per tą patį laikotarpį „Bitė Lietuva“ gavo 115,1 mln. litų pajamų. Bendrovės EBITDA pirmąjį ketvirtį buvo 34,0 mln. litų, 4,5 proc. mažesnis nei praėjusiais metais. EBITDA marža pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 29,8 procento.

Lietuvoje ūgtelėjo „Bitės“ klientų skaičius – kovo pabaigoje bendrovės paslaugomis naudojosi 1 mln. 51 tūkst. vartotojų – 0,9 proc. daugiau nei prieš metus.

Kaimyninėje šalyje veikianti „Bitė Latvija“ per pirmąjį šių metų ketvirtį pajamas padidino 23,5 proc. iki 42,1 mln. litų. Bendrovės EBITDA sudarė 2,6 mln. litų. Taip pat išaugo ir „Bitė Latvija“ klientų skaičius – ketvirčio pabaigoje Latvijoje „Bitės“ paslaugomis naudojosi daugiau nei 420 tūkst. vartotojų arba 17,6 procentų daugiau nei praėjusiais metais.

„Sukursime naujos kartos tinklą – tai padarę klientams teiksime dar kokybiškesnes paslaugas ir toliau mažinsime ryšio kainas. Modernaus tinklo aprėptis bus didesnė, signalo kokybė geresnė, o eksploatacija pigesnė. Suprantama, dėl to laimės klientai, kurie aukštesnės kokybės paslaugas gaus mažiausiomis kainomis“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Modernizuojant „Tele2“ tinklą bus visiškai pakeistos 2G (GSM) ryšio tinklo bazinės stotys, atnaujintos 3G (UMTS) tinklo stotys ir tinklo įranga. „Tele2“ pereis prie naujos kartos IP protokolu pagrįsto tinklo veikimo principo, tai leis teikti 4G paslaugas. Pastarąsias bendrovė pasiūlys gavusi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) licenciją naudotis 2,6 Ghz dažnių ruožu.

„Tele2“ mobiliojo ryšio ir duomenų perdavimo tinklai yra tuo pat metu atnaujinami Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tinklo ir programinę įrangą bei jų diegimo paslaugas visoms trims šalims tiekia vienas šios srities lyderių pasaulyje „Nokia Siemens Networks“. Vieningai visose Baltijos šalyse įgyvendinamas modernizavimas leidžia „Tele2“ išnaudoti masto ekonomijos efektą ir dar labiau sumažinti kaštus.

„Mobiliojo ryšio operatoriams svarbu atnaujinti savo tinklus, kad jie atitiktų pačių pažangiausių technologijų – 4G ryšio – poreikius. Tai taip pat leidžia sumažinti įrangos priežiūros ir naujų paslaugų diegimo išlaidas. Kuriamas naujas vieningas tinklas bus lankstus, taupus, atitiks šiandieninius ir busimos plėtros poreikius. Tinklo apkrovos bus valdomos realiu laiku, to naudą pajus ir vartotojai, – sakė „Nokia Siemens Networks“ generalinis direktorius Lietuvoje Ignas Latovas.

Įrengiamos naujos bazinės stotys ir tinklo įranga užtikrins 10-15 proc. didesnę „Tele2“ ryšio aprėptį ir signalo kokybę, bet įrenginiai bus kompaktiškesni ir jų reikės mažiau.

Naujosios bazinės stotys taip pat naudos 25 proc. mažiau elektros energijos. Tai dar labiau sumažins tinklo eksploatavimo kaštus ir poveikį aplinkai.

Investicinio banko „GILD Bankers“ 2011 m. sudarytame vertingiausių Lietuvos bendrovių sąraše „Tele2“ pripažinta vertingiausia šalies mobiliojo ryšio bendrove. „Tele2“ pernai buvo didžiausia mokesčių mokėtoja ITT sektoriuje. Bendrovės „RAIT“ kovo mėn. atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. Beveik pusė apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis.

Ryšių reguliavimo tarnybos tyrimo duomenimis, „Tele2“ 2G ir 3G ryšio tinklai yra antri Lietuvoje pagal aprėptį. Bendrovės mobiliojo ryšio tinklo aprėptis – beveik visa Lietuva, 98,1 proc. „Tele2“ GSM tinklą sudaro 870 bazinės stotys, UMTS (3G) tinklą – 428 bazinių stočių.

„LG Home Entertainment Company“ pirmąją 2012 m. ketvirtį padidino veiklos pelną. Nors, lyginant su tuo pačiu 2011 m. ketvirčiu pardavimų pajamos sumažėjo 6,8 proc. ir siekė 4,7 mlrd. JAV dolerių, veiklos pelnas išaugo beveik dvigubai iki 191,9 mln. JAV dolerių. Tai lėmė išaugęs naujų produktų, tokių kaip televizorių „Cinema Screen 3D Smart TV“ populiarumas bei efektyvus tiekimo tinklo valdymas. Kompanija tikisi, jog antrąjį šių metų ketvirtį finansinius rezultatus lems atnaujinto dizaino produktai ir dėl pasaulinių sporto čempionatų padidėjęs televizorių poreikis.

Pirmasis 2012 m. ketvirtis buvo sėkmingas „LG Mobile Communications Company“ – kompanijos veiklos pelnas, lyginant su ankstesniuoju ketvirčiu išaugo daugiau nei trigubai ir siekė 34,5 mln. JAV dolerių. Sėkmingus ketvirčio rezultatus lėmė platesnis produktų pasirinkimas ir padidėję išmaniųjų telefonų pardavimai. Lyginant su pirmuoju 2011 m. ketvirčiu, šiais metais kompanijos pajamos nukrito 14 proc. iki 2,2 mlrd. JAV dolerių, tačiau buvo pasiekti geresni išmaniųjų telefonų pardavimai, prie kurių prisidėjo naujieji modeliai – 4G ryšio „LG Optimus LTE“ ir „LG Optimus Vu:“. Tikimasi, jog šiuos rezultatus padidins ir antrą ketvirtį pasirodysiantys naujo dizaino „L-Style“ modeliai.

Lyginant su pirmuoju 2011 m. ketvirčiu, šių metų sausio – kovo mėnesiais „LG Home Appliance Company“ gavo 2,7 proc. mažiau pajamų – jos siekė 2,2 mlrd. JAV dolerių, tačiau padidino veiklos pelną 48 proc. iki 134,4 mln. JAV dolerių. Kompanija ir toliau stiprins pozicijas plėtodama išskirtinius produktus ir technologijas, tokias kaip gėrimo skardinę per kelias minutes atšaldančią „Blast Chiller“.

„LG Air Conditioning & Energy Solutions Companies“ sausio – kovo mėnesio pajamos mažai skyrėsi nuo to paties periodo 2011 m. Šiais metais jos nežymiai nukrito (1,2 proc.) iki 1,1 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu veiklos pelnas išaugo daugiau nei dvigubai ir siekė 71,6 mln. JAV dolerių. Tai lėmė nauji, efektyvios energijos sprendimai ir efektyvus išlaidų valdymas.

„LG Electronics“ finansinės veiklos neaudituoti rezultatai yra skaičiuojami pagal „International Financial Reporting Standards“ (IFRS) standartus. Korėjos vono bei JAV dolerio santykis nustatomas pagal vidutinį atitinkamo ketvirčio kursą.

„Gamintojai pasaulinėje rinkoje konkuruoja tiek techninėmis produktų savybėmis, tiek ir dizainu. Lietuvoje tai vienas iš penkių svarbiausių veiksnių, lemiančių žmonių pasirinkimą. Atsižvelgdama į tai, LG šiais metais pristatys išskirtinio dizaino produktus, kurių stilius ir praktinis funkcionalumas įvertinti pasauliniais dizaino apdovanojimais „iF“ ir „Red dot“, – sakė Vjacheslavs Sergejevs, „LG Electronics Latvia“ viešųjų ryšių atstovas Baltijos šalims.

Britų Dizaino tarybos (angl. Design Council) 2011 m. atlikta apklausa atskleidė, jog dizainas, kaina ir techninės savybės yra pagrindiniai veiksniai, kurie lemia apsisprendimą pirkti. Net 78 proc. apklaustųjų teigė, kad dizainas jiems yra svarbiausia renkantis produktą, tuo tarpu 22 proc. nurodė, jog jiems tai nėra svarbus. Vartotojai vis daugiau dėmesio skiria namų interjerui – šalia sienų apmušalų ir baldų, svarbiais dizaino elementais tampa elektronikos prietaisai. Ypač į interjero dizainą atsižvelgiama pasirenkant televizorių, namų kino sistemų, šaldytuvų ar skalbimo mašinų dydį. Netgi eiliniai elektronikos prietaisai tampa svarbūs ir papildo estetinę namų erdvę.

LG buvo pirmoji Pietų Korėjos kompanija, dar 1958 m. pristačiusi industrinio dizaino koncepciją. 1999 m. kompanija paskelbė dizainą kaip vieną iš keturių produktų kūrime svarbiausių sričių. Šiuo metu už LG produktų dizaino plėtojimą atsakingi 540 darbuotojų 12 pasaulio šalių. Svarbiausia kompanijos dizaino strategija – išskirtinis stilius, atitinkantis produktų ilgaamžiškumą, kurį nulemia aukšta kokybė ir patvarumas.

RRT duomenimis, Elektroninių ryšių sektorius pagal pajamas 2011 metais, palyginti su 2010 metais, sumažėjo 7,0 proc., o savo dalį rinkoje padidino tik trys bendrovės: UAB „Tele 2“ užimama elektroninių ryšių rinkos dalis augo 0,8 proc., AB TEO LT – 0,5 proc., Telecentro – 0,4 proc., o UAB „Omnitel“ ir UAB „Bitė Lietuva“ dalys sumažėjo atitinkamai 1,4 proc. ir 0,2 proc.

„Daugiau nei 80 proc. elektroninių ryšių rinkos Lietuvoje valdo stambios užsienio kapitalo įmonės, turinčios galimybių į technologijas, infrastruktūrą ir reklamą investuoti daug didesnes lėšas nei mes, veikiantys be turtingo „užnugario“. Turint tai omenyje, Telecentro pasiekimas yra labai reikšmingas – mes ne prasčiau išmanome pažangiąsias technologijas, mokame ir galime sėkmingai dirbti“, – sako Telecentro generalinis direktorius Gediminas Stirbys.

Jo teigimu, didžiausias pajamas Telecentras uždirba teikdamas radijo ir televizijos programų siuntimo paslaugas, o pagal pajamų augimą praėjusiais metais labiausiai išsiskyrė duomenų perdavimo ir interneto bei skaitmeninės televizijos siuntimo paslaugos.

2011 metais bendrosios Telecentro pajamos, palyginti su 2010 metais, padidėjo 6 mln. litų, grynasis pelnas padidėjo 0,9 mln. litų ir siekė 2 mln. litų.

Investicijoms bendrovė 2011 metais skyrė 9,2 mln. litų – daugiausia skaitmeninės antžeminės televizijos siuntimo ir mobiliojo 4G „WiMAX“ ryšio tinklų plėtrai šalyje. Šiemet investicijoms Telecentras planuoja skirti apie 15 mln. litų. Pagrindinės investavimo sritys lieka tos pačios.

Telecentro 100 proc. akcijų valdo valstybė, atstovaujama Susisiekimo ministerijos. Bendrovė nėra finansuojama iš biudžeto, ji pati save išlaiko ir lygiaverčiai su privačiomis įmonėmis konkuruoja rinkoje.
Telecentras vykdo misiją siųsti radijo ir televizijos programas visiems Lietuvos gyventojams, teikia fiksuotojo ryšio telefonijos, duomenų perdavimo, belaidžių technologijų fiksuotojo ryšio interneto „Erdvės“, mobiliojo 4G interneto MEZON ir kitas paslaugas.