Kompanija yra įgyvendinusi daugelį projektų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, diegdama įvairias telekomunikacijų, telemetrijos, skaitmeninės televizijos, taktinio radijo ir palydovinio ryšio, stebėjimo, kontrolės ir valdymo sistemas, realizuodama sudėtingus karinės inžinerinės infrastruktūros darbus.

Ilgametė patirtis, kuriant ir įgyvendinant sudėtingus technologinius sprendimus bei siekis plėtoti inovacijas įmonę paskatino realizuoti savo sukauptas žinias ir įsilieti į tarptautinę inovacijų programą „Eurostars“. UAB „Elsis TS“, pradėjo įgyvendinti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) finansuojamą projektą „Labai mažo vėlinimo vaizdo srauto suspaudimo/atstatymo aparatinis sprendimas patikimam vaizdo srauto perdavimui realiame laike“ (E!6083 FASTViD).

Projektas inspiruotas neseniai sukurtų inovatyvių algoritmų, leidžiančių pradėti vaizdo kadro kodavimą/dekodavimą (glaudinimą/išskleidimą), nelaukiant kol bus gauta visa reikalinga informacija, dėl ko ir mažėja vėlinimo laikas. Šio projekto įgyvendinimu siekiama sukurti integruotos bevielio ryšio vaizdo perdavimo mikroschemos, galinčios su ypatingai mažu vėlinimu (ne daugiau nei 30 ms) koduoti ir dekoduoti vaizdo bei audio srautus, prototipą ir paruošti jį komerciniam pritaikymui.

Šiame tarptautiniame projekte UAB „Elsis TS“ dalyvauja kartu su – „Vitec Multimedia“ (Prancūzija, projekto koordinatorius), Kauno technologijos universiteto Realaus laiko kompiuterių sistemų centru (Lietuva), „Elecard Devices“ (Rusija) ir „Unibrain S.A.“ (Graikija).

Signalo vėlinimo problema ypač aktuali perduodant vaizdo informaciją bevieliais tinklais į nuotolinius įrenginius realiuoju laiku. Efektyvaus kodavimo/dekodavimo paskirtis – ne tik sumažinti perduodamų duomenų kiekį, bet ir užkirsti kelią nesankcionuotam priėjimui prie siunčiamos informacijos. Šiuo metu rinkoje egzistuoja didelis sprendimų šiam tikslui įgyvendinti pasirinkimas. Tačiau siekiant kuo kokybiškesnio kodavimo/dekodavimo rezultato, paties proceso trukmė nustumiama į antrą planą. Naudojant dabartinius algoritmus vaizdo srauto kadro kodavimas trunka apie 200 ms. Projekto vykdytojai siekia naujoviškų algoritmų pagrindu sukurti mikroschemą, gebančią vieną kadrą užkoduoti per 10-30 ms.

Bendros šio tarptautinio projekto lėšos siekia 1,89 mln. eurų, o Lietuvos dalis, siekianti 13 proc., sudaro 0,254 mln. eurų. Planuojama, jog sėkmingai įgyvendinus projektą, sukurto produkto potenciali rinkos dalis gali siekti 1 mln. eurų, o po kelerių metų išaugti iki 10 mln. eurų ar net daugiau.

Projekto jungtinės veiklos partneriai siekia sukurti techninį sprendimą, sudarytą iš mikroschemos ir atitinkamos programinės įrangos, (tvarkyklė) kuris galės būti taikomas namų multimedia tinkluose, perduodant vaizdą bevieliu būdu į nutolusius ekranus ir videofonus, nešiojamuose kompiuteriuose, mobiliuose telefonuose, žaidimų konsolėse, televizoriuose, projektoriuose ir kituose ekranuose.

Ketvirtojo ketvirčio rezultatai kompanijai „Samsung“ 2011-aisiais leido pasiekti visų laikų didžiausias metų pajamas – 165 trilijonus vonų (379,5 mlrd. Lt), t. y., 7 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Kompanijos grynosios pajamos pasiekė 13,73 trilijono vonų (31,58 mlrd. Lt) – 15 proc. mažiau nei 2010 m. Kompanijos veiklos pelnas sudarė 16,25 trilijono vonų (37,37 mlrd. Lt).

Lyginant 2011 m. ketvirtojo ketvirčio rezultatus, geriausiais išsiskyrė Telekomunikacijų padalinys, pasiekęs visų laikų didžiausias ketvirčio pajamas – 17,82 trilijono vonų (40,99 mlrd. Lt), t. y., 52 procentais daugiau nei tą patį 2010 m. ketvirtį. Šiuos rezultatus daugiausia lėmė žymiai išaugę „Samsung Galaxy S II“ ir „Galaxy Note“ išmaniųjų telefonų pardavimai. Padalinio ketvirčio veiklos pelnas taip pat pasiekė rekordinę, 2,64 trilijono vonų (6,07 mlrd. Lt), sumą.

„Nepaisant stiprėjančios konkurencijos ir pasaulinės ekonomikos vystymosi lėtėjimo, mūsų telekomunikacijų padalinys ir toliau fiksuoja solidžias pajamas. Tam didžiausios įtakos turi pristatomos „high-end“ klasės išmaniųjų telefonų serijos, kurių pardavimo kaina (ASP) yra didesnė nei vidutinė, – pasakė Robertas Yi, „Samsung Electronics“ vyresnysis viceprezidentas ir investavimo santykių vadovas. – Be to, augantis mūsų sisteminio padalinio pelningumas ir didėjančios pajamos iš išmaniųjų telefonų, plokščiaekranių televizorių ir kt., kompanijai taip pat padėjo žymiai pagerinti finansinius rezultatus.”

„Samsung“ planuojamos išlaidos 2012 metams

2012 m. prognozuojamos 25 trilijonų vonų (57,5 mlrd. Lt) išlaidos. Didžiąją jų dalį sudarys 15 trilijonų vonų (34,5 mlrd. Lt) investicijos puslaidininkių padalinyje. Šių metų bendras „Capex“* planas apima 6,6 trilijono vonų (15,18 mlrd. Lt), kurie bus skiriami investicijoms į plokščių ekranų (DP) rinką, apimančią LCD bei Mobiliųjų telefonų ekranų padalinius.

Praėjusias metais „Samsung“ bendros investicijos siekė 23 trilijonus vonų (52,9 mlrd. Lt), įskaitant 13 trilijono vonų (29,9 mlrd. Lt) puslaidininkių padaliniui ir 6,4 trilijono vonų (14,72 mlrd. Lt) DP segmentui. Ketvirtojo ketvirčio „Capex“ sudarė apie 5,9 trilijono vonų (13,57 mlrd. Lt).

NAND paklausa auga dėl mobiliųjų įrenginių rinkos plėtros

„Samsung“ Puslaidininkių verslo padalinys, apimantis Atmintinių ir Mikroprocesorių LSI padalinius, ketvirtajame ketvirtyje pasiekė 2,31 trilijono vonų (5,31 mlrd. Lt) konsoliduotąjį veiklos pelną. Pajamos sudarė 9,17 trilijono vonų (21,09 mlrd. Lt). Per 2011 m. Schemų padalinio veiklos pelnas sudarė 7,34 trilijono vonų (16,88 mlrd. Lt), pajamos – 36,99 trilijono vonų (85,077 mlrd. Lt).

Nepaisant nedidelės paklausos, Puslaidininkių padalinys dirbo pelningai: gerai buvo perkami didelę kainos maržą užtikrinantys produktai: serveriai ir standieji diskai (SSD). Taip pat pastebėta didelė NAND lustų, kurie naudojami mobiliuosiuose įrenginiuose (išmaniuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose), paklausa.

Prognozuojama, kad pirmąjį 2012 metų ketvirtį DRAM rinkos apimtis mažės dėl nepalankų veiksnių pasaulinėse rinkose bei standžiųjų diskų tiekimo sutrikimų. Tikimasi, kad NAND lustų rinka tebebus didelė, kadangi planuojama rinkai pristatyti naujus mobiliuosius įrenginius. Numatoma, kad pirmąjį 2012 m. ketvirtį LSI mikroprocesorių pelningumas mažės dėl rinkos sezoniškumo.

Šiais metais „Samsung“ planuoja išlaikyti konkurencingas kainas. Rinkai bus pristatyti įvairiems mobiliesiems įrenginiams bei serveriams skirti DRAM produktai, plečiamas 30 nm ir žemesnės klasės produktų pasirinkimas. NAND rinkoje kompanija sieks išlaikyti pelningumą nuosekliai plėsdama 20 nm produktų linijas. Atsižvelgiant į augančią procesorių bei vaizdo jutiklių paklausą, didės investicijos į LSI mikroprocesorius.

Daugiau parduodama brangių ekranų

Ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį Vaizdo ekranų padalinys patyrė 0,22 trilijono vonų (0,51 mlrd. Lt) veiklos nuostolius, lyginant su 2010 metų ketvirtuoju ketvirčiu. Jo pajamos sudarė 8,55 trilijono vonų (19,66 mlrd. Lt).

2011-aisiais fiskaliniais metais Vaizdo ekranų padalinys patyrė 0,75 trilijono vonų (1,72 mlrd. Lt) veiklos nuostolius, pajamos sudarė 29,24 trilijono vonų (67,25 mlrd. Lt).

Nepaisant prognozuoto pardavimų sąstingio ir vangios Europos ekonomikos, tradiciškai sėkmingiausiu, metų pabaigos, sezonu paklausa išliko didelė. Tai padėjo televizorių rinkai pasiekti 5 proc. augimą, lyginant su praėjusiais metais. Tačiau IT plokščių paklausą neigiamai nulėmė potvynis Tailande, todėl ketvirčio rezultatai blogėjo.

Didėjo brangių produktų, pavyzdžiui, LED ir 3D televizorių, pardavimai. Paskutinįjį 2011 m. ketvirtį „Samsung“ televizorių parduota 20 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį.

Žvelgiant į ateities perspektyvas, pirmąjį ketvirtį tikimasi nedidelės paklausos. 2012 m. rinka patirs sąstingį dėl prastos pasaulinės ekonomikos būklės ir perprodukcijos. 2012 m. „Samsung“ sieks išlaikyti augimo procesą pristatydama įvairios paskirties produktus: planšetinius kompiuterius, 3D ir LED televizorių plokštes.

Svarbiausias veiksnys – išmaniųjų telefonų pardavimai

Telekomunikacijų padalinys, apimantis mobiliuosius ryšius ir telekomunikacijų sistemas, pasiekė rekordinį 2,64 trilijono vonų (6,07 mlrd. Lt) ketvirčio veiklos pelną. Ketvirtojo ketvirčio pajamos siekė 17,82 trilijono vonų (40,99 mlrd. Lt), palyginus su 11,75 trilijono vonų (27,25 mlrd. Lt) suma tą patį 2010-ųjų laikotarpį. Ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį „Samsung“ išmaniųjų telefonų parduota apie 30 proc. daugiau nei ankstesnįjį tų pačių metų ketvirtį.

Sėkminga padalinio veikla 2011 m. leido „Samsung“ pasiekti 8,27 trilijono vonų (19,02 mlrd. Lt) veiklos pelną – 90 proc. daugiau nei praėjusiais metais. 2011-ųjų fiskalinių metų bendrieji pardavimai taip pat pasiekė visų laikų rekordinį dydį – 55,53 trilijono vonų (127,72 mlrd. Lt). Ši suma sudaro beveik trečdalį visų „Samsung Electronics“ pajamų šiais metais.

„Samsung“ išmanusis telefonas „Galaxy S II“ bei „high-end“ mobiliųjų įrenginių linija, kuriai priklauso tokie įrenginiai kaip „Galaxy Note“ ir „Galaxy Nexus“, kartu su pradinio lygio modeliais leido padidinti pajamas 40 proc., lyginant su praėjusiais metais.

Kalbant apie šių metų pasaulinės rinkos perspektyvas, manoma, kad žymiai išaugs išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių paklausa, o įprastų mobiliųjų telefonų rinka išliks stabili. Naujos rinkos ir belaidžių ryšių LTE („Long-Term Evolution“) technologijų plitimas taip pat skatins išmaniųjų telefonų rinkos augimą, kuris turėtų siekti daugiau nei 30 proc.

Planuojama, kad Telekomunikacinių sistemų padalinys dar labiau sustiprins lyderio pozicijas belaidžių tinklų rinkoje dėl Korėjoje ir Šiaurės Amerikoje diegiamų LTE paslaugų.

Didės LED televizorių paklausa

„Samsung“ Skaitmeninių priemonių ir medijų padalinys (vaizdo ekranai, skaitmeninės priemonės, IT sumanymai bei vaizdo sistemos) spalio–gruodžio mėnesiais pasiekė 16,96 trilijono vonų (39,01 mlrd. Lt) pajamas – 4 proc. daugiau nei praėjusiais metais tą patį laikotarpį. Ketvirtąjį ketvirtį 2011 metais padalinio veiklos pelnas sudarė 0,57 trilijono vonų (1,31 mlrd. Lt).

2011-aisiais bendros Skaitmeninių priemonių padalinio pajamos sudarė 58,92 trilijono vonų (135,52 mlrd. Lt), o veiklos pelnas per metus išaugo 229 proc. ir pasiekė 1,41 trilijono vonų (3,24 mlrd. Lt).

Ketvirtąjį ketvirtį LED televizorių parduota žymiai daugiau: pasiektas 40 proc. augimas, lyginant su ankstesniuoju 2011 metų ketvirčiu. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas „Premium“ klasės modelių pardavimams.

2012 m. pirmąjį ketvirtį prognozuojama prasta sezoninė paklausa, tačiau šiais metais tikimasi bendrosios rinkos augimo, kurį skatins didelė paklausa besivystančiose rinkose. Išsivysčiusioms rinkoms „Samsung“ pateiks savo „Premium“ LED televizorių serijas, kurios 2012 m. skatins LED televizorių rinkos augimą daugiau nei 40 proc. visame pasaulyje.

Nors pasaulinės ekonomikos sąstingis sukėlė poreikį sudaryti ketvirtines sutartis, skaitmeninių priemonių rinkoje „Samsung“ pavyko pasiekti ketvirčio pajamų augimą tokiose išsivysčiusiose rinkose kaip JAV ir Europa. Žvelgiant į ateitį, tikimasi lėto augimo išsivysčiusiose rinkose, o augančiose rinkose paklausos augimas turėtų lėtėti. „Samsung“ taip pat sieks didinti pelningumą rinkai pateikdama įvairios paskirties produktus ir gerindama veiklos efektyvumą.

Nepriklausomus greitaveikos matavimus RRT vykdo keturių operatorių tinkluose* visoje šalyje. Įranga (USB modemai ir kompiuteriai) kilnojama iš vienos vietos į kitą, iš anksto neskelbiant, kuri kita vieta bus pasirinkta.

„Ištisus metus skirtingose tinklų vietose matuota ir vidutinėmis vertėmis pateikta greitaveika tiksliausiai atspindi tai, ko gali tikėtis ir ką iš tikrųjų gauna mobiliojo interneto naudotojai“, – tvirtina Telecentro „WiMAX“ projekto vadovas Mindaugas Kuprys.

Anot jo, mobiliojo interneto greitis nebūna ir negali būti pastovus – jis priklauso ne tik nuo technologijos, bet ir nuo ryšio prieinamumo sąlygų, taip pat nuo to, kiek klientų esamu momentu yra prisijungę prie konkrečios bazinės stoties.

Reklamuodami paslaugas, kai kurie operatoriai deklaruoja maksimalias bazinių stočių greitaveikas, tačiau šie skaičiai yra labiau siekiamybė, nei realybė. Konkrečiam klientui tokia ryšio sparta galėtų būti prieinama tik tuomet, jeigu visu bazinės stoties resursu naudotųsi jis vienas ir tai darytų idealiomis sąlygomis – būtų arti bazinės stoties, ryšiui netrukdytų reljefas, teritorijos užstatymas ir pan.

„Su savo klientais mes nuo pat pradžių elgėmės garbingai – nežadėjome jiems 4G „WiMAX“ bazinės stoties vieno sektoriaus (40 Mbps) ar visos bazinės stoties (120 Mbps) greitaveikos. Kita vertus, mobiliojo 4G interneto MEZON naudotojai kartais pastebi, kad duomenis jie siunčiasi gerokai sparčiau, nei mūsų deklaruojama 10 Mbps riba“, – sako Mindaugas Kuprys.

Jo teigimu, ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių mobiliojo interneto naudotojai gali pavydėti Telecentro klientams tokios vidutinės mobiliojo 4G interneto MEZON ryšio spartos, kokia jie realiai naudojosi 2011-aisiais.

Šiuo metu Telecentras siūlo iki 1 Mbps, iki 2 Mbps ir iki 10 Mbs maksimalios greitaveikos mobiliojo 4G interneto MEZON planus. Bendrovė vienintelė Lietuvos rinkoje iš tikrųjų (be jokių išlygų) neriboja mobiliojo interneto srauto – net ir perdavus tam tikrą kiekį duomenų, kaina nepadidinama, greitaveika nesumažinama.
4G „WiMAX“ tinklą Lietuvoje Telecentras įdiegė 2009 metais. Komerciniai 4G „WiMAX“ ryšio tinklai veikia jau 150-yje pasaulio šalių, bendras šios technologijos abonentų skaičius – per 20 milijonų.

„Eclipse Summit Europe 2011“ – tai kasmetinė pagrindinė Eclipse bendruomenės konferencija Europoje. Čia susirenka visų didžiausių IT įmonių atstovai iš viso pasaulio, siekdami pristatyti savo patirtį naudojant Eclipse technologijas. Šiemet šis trijų dienų renginys buvo jubiliejinis – 10-asis. Į jį susirinko daugiau nei pusė tūkstančio dalyvių. Pirmąją konferencijos dieną vyko daugiau praktinių mokymų, kitomis dienomis – produktų pristatymai.

Į „Eclipse Summit Europe 2011“ vyko du No Magic Europe, UAB, darbuotojai – sistemų architektas ir programuotojų grupės vadovas.

„Į šį renginį siunčiame savo atstovus jau kelintus metus iš eilės. Šiemet mūsų kompanijos tikslas buvo sužinoti modeliavimo technologijų naujoves ir galimybes apdoroti didelius duomenų kiekius. Dalyvavimas tikrai buvo naudingas, gavome įdomios informacijos, susijusios su e4, EMF, Xtext, EMF Query 2, CDO, Virgo, EGit projektais“, – pasakoja įmonės No Magic Europe direktorė Gitana Aklienė.

Įmonės darbuotojai taip pat dalyvavo diskusijų formos pristatyme, kur norintieji galėjo pristatyti ar pasiūlyti savo asmeninę viziją. Buvo apžvelgti dabartiniai Eclipse technologijų trūkumai ir galimos vystymo kryptys. Pasak G. Aklienės, tokio pobūdžio renginiuose nuolat užmezgamos ir naujos pažintys, dalijantis patirtimi, kalbant apie planus, produktus ir galimus projektus.

Dažniausiai nevyriausybinės organizacijos užsisako operacinę sistemą „Windows 7”, biuro programų paketą „Office 2010”, projektų valdymo programą „Project Pro 2010” ir kitą programinę įrangą. Šie IT sprendimai padeda organizacijose dirbti patogiau, operatyviai keistis informacija ir kartu ją tvarkyti, organizuoti komandinį darbą ir bendradarbiavimą su visuomene.

Visame pasaulyje socialines misijas vykdančioms ir pelno nesiekiančioms visuomeninėms organizacijoms „Microsoft“ dovanoja daugiau nei 300 pavadinimų populiariausią programinę įrangą. Kiekviena organizacija, priklausomai nuo dydžio ir poreikių, gali nemokamai pasirinkti 10 programų, o bendras suteikiamų licencijų skaičius gali siekti 500. Programinės įrangos dovanojimo iniciatyva vykdoma nuo 1997 metų, vien Europoje jos galimybėmis jau pasinaudojo per 23 tūkstančius NVO. Bendra suteiktos programinės įrangos vertė vien Europoje siekia 500 mln. JAV dolerių (1,26 mlrd. Lt).

Stiprėja valstybės, verslo ir NVO atstovų bendradarbiavimas

Jau trečiąkart surengtoje „Bendrystės su NVO dienoje“ Mindaugas Glodas, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius, ragino visuomenines organizacijas aktyviau naudotis teikiama parama ir vienyti pajėgas įgyvendinant socialiai svarbius tikslus. „Suprasdami, kad organizacijoms kritiškai svarbu veikti kuo efektyviau ir turėti šiuolaikiškam darbui būtinus įrankius ir įgūdžius, mes suteikiame naujausią programinę įrangą ir finansuojame nemokamų e-įgūdžių kursų organizavimą ir,“ – sakė Mindaugas Glodas.

Pristatydamas naujausias iniciatyvas gerinant NVO veiklos sąlygas Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas teigė, kad aktyvesnis visuomenės ir verslo įmonių įsitraukimas į opių klausimų sprendimą atspindi didėjančią pilietinės visuomenės brandą. „Džiugu, kad verslo įmonės ieško būdų, kaip galėtų prisidėti prie visuomenei svarbių tikslų įgyvendinimo, finansiškai remia bendras iniciatyvas, dalinasi profesinėmis kompetencijomis,“ – teigė Donatas Jankauskas. Kaip teigiamą daugiašalio bendradarbiavimo pavyzdį ministras paminėjo Lietuvos darbo biržos, aljanso „Langas į ateitį“ ir bendrovės „Microsoft Lietuva“ iniciatyvą darbo neturintiems gyventojams organizuoti nemokamus skaitmeninių įgūdžių kursus ir suteikti jiems verslumo pradmenis.

„Microsoft“ kviečia NVO bendradarbiauti keliose programose

Bendradarbiaudama su aljansu „Langas į ateitį“ bendrovė „Microsoft“ remia nemokamų skaitmeninių įgūdžių kursų organizavimą visiems norintiems, taip pat bedarbiams ar verslą pradedantiems gyventojams. Šiuo tikslu nuo 2005 metų „Microsoft“ Lietuvoje skyrė per 1 mln. litų. Iki 2012 metų pabaigos žinių apie verslo pradmenis nuotoliniu būdu turėtų gauti arti 5000 gyventojų iš visos Lietuvos.

Mindaugas Glodas taip pat kvietė prisidėti prie ilgamečių „Microsoft“ ir kitų socialinių partnerių iniciatyvų rūpintis vaikų saugumu internete, stiprinti gyventojų skaitmeninius įgūdžius, padėti darbo neturintiems žmonėms ir pradedantiems verslininkams, aktyviau įtraukti moteris į darbą informacinių technologijų srityje. Remdama aktyvesnį įsitraukimą į Lietuvos visuomeninį gyvenimą, bendrovė „Microsoft Lietuva“ kasmet suteikia mažiausiai 3 darbo dienas kiekvienam darbuotojui savanoriškai veiklai. Dažniausiai šios dienos panaudojamos saugaus interneto pamokoms mokyklose, taip pat nevyriausybinių organizacijų konsultacijoms IT klausimais.

Visuomenės lūkesčiai nevyriausybinių organizacijų kompetencijoms auga

Pasak pačių nevyriausybinių organizacijų atstovų, norą dirbti efektyviau nulemia aktyvesnis įsitraukimas į gyventojams svarbių klausimų sprendimą, būtinybė ieškoti greitų ir patikimų bendradarbiavimo priemonių su visuomene. „Aktyvios ir veiklą plečiančios nevyriausybinės organizacijos neišvengiamai susiduria su iššūkiais, kaip organizuoti darbą efektyviau, – teigė aktyviai su „NVO vaikams konfederacija“ bendradarbiaujanti dr.Eglė Kvieskaitė, Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos direktorė. – Todėl verslo įmonių pagalba ir valstybės institucijų veiksmai gerinant aplinką nevyriausybinėms iniciatyvoms didžiausios naudos atneša Lietuvos gyventojams, kurių gerove visi rūpinamės.“ Ilgalaikę partnerystę su nevyriausybinėmis organizacijomis remia ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. „Visuomenės interesams geriausiai atstovauti gali tik aukštą kompetenciją turinčios organizacijos, todėl jų nariai turi nuolat gilinti vadybos, ekonomikos ir viešojo administravimo, taip pat technologines žinias,“ – sakė universiteto rektorius dr. Nerijus Pačėsa.

„Bendrystės su NVO diena“ prasidėjo Europos „E-įgūdžių savaitė“

Šiemet „Bendrystės su NVO diena“, kurioje NVO darbuotojų IT įgūdžiams buvo skirta daugiau dėmesio, tapo pirmuoju renginiu, pradėjusiu visoje Europoje sausio-gegužės mėnesiais vykdomą iniciatyvą „E-įgūdžių savaitė“. Jos tikslas – atkreipti gyventojų dėmesį į augančią skaitmeninių įgūdžių svarbą besimokant ir dirbant, valstybės ir visuomeniniame gyvenime, taip pat kūrybiniame ir privačiame gyvenime. Organizuojant renginius siekiama suteikti gyventojams naudingų žinių ir supažindinti su galimybėmis tobulinti skaitmeninius įgūdžius. „E-įgūdžių savaitę“ organizuoja Europos Komisija, Lietuvoje šios iniciatyvos įgyvendinimą koordinuoja asociacija „INFOBALT“ su socialiniais partneriais – bendrove „Microsoft Lietuva“, Kauno technologijos universitetu, aljansu „Langas į ateitį“, projektu „Bibliotekos pažangai“. Iniciatyvos įgyvendinimą remia Švietimo ir mokslo ministerijos Informacinių technologijų centras, taip pat Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susiekimo ministerijos.

Važiuojant į šiuos mokymus, siekta keletos tikslų. Pirma, išplėsti žinias apie JAV rinkoje vyraujančias mobiliųjų aplikacijų kūrimo bei naudojimo tendencijas, nes tai – pirmaujanti rinka informacinių technologijų panaudojimo srityje. Antra, susisteminti technologinių platformų, naudojamų mobiliesiems sprendimams kurti, panaudojimo tikslingumą. Trečia, parsivežti idėjų mobiliosioms aplikacijoms bei jų panaudojimui Lietuvos ir Europos rinkose.

„Mūsų įmonė turi darbo su JAV rinka patirties, taip pat – ir rimtų ateities planų ten plėstis, tad mums labai svarbu žinoti tą verslo ir technologijų aplinką bei tendencijas. Pavyzdžiui, šiuo metu didelių įmonių sistemoms kuriama prieiga per mobiliuosius įrenginius (iPad, iPhone), todėl atsiranda kita, ypač aktuali ir JAV rinkoje akcentuojama problema – aplikacijų bei duomenų saugumas, kai informacija yra prieinama ir per išmaniuosius telefonus. Deja, ši tema Europos rinkoje nėra taip plačiai diskutuojama ir aktualizuojama kaip Amerikoje“, – sako UAB „Agmis“ verslo plėtros vadovė G. Mickevičiūtė.

CTIA Enterprise and Applications metu vyko įmonių ir specialistų pristatymai bei apvaliojo stalo diskusijos. Taip pat veikė paroda, kurioje daugiausia dalyvavo JAV įmonės. Čia buvo pristatyta daug praktinių sprendimų. „Ypač įdomūs buvo pristatymai apie mobiliųjų aplikacijų kūrimo technologijų tendencijas: ar kurti atskiroms platformoms pritaikytas aplikacijas, ar naudoti HTML5 pagrįstas technologijas“, – pasakoja „Agmis“ verslo plėtros vadovė.

Pasak jos, šie mokymai buvo pirmieji JAV, tačiau ketinama ir toliau juos tęsti. Į renginį atvyko dalyviai iš JAV, Meksikos, Vokietijos, Anglijos.

UAB „Agmis“ jau ne kartą pasinaudojo galimybe dalyvauti šiame „Infobalt“ projekte: vyko pardavimo, komandos formavimo bei pokyčių valdymo, taip pat įvairūs specializuoti telekomunikacijų įmonių media sprendimų mokymai.

„Visą pastarąjį dešimtmetį „Tele2“ nuosekliai mažino pokalbių kainas – mobilusis ryšys tapo įprasta, visiems prieinama paslauga. To paties siekiame ir interneto srityje: norime, kad mobiliojo interneto kompiuteryje paslauga būtų prieinama kiekvienam. Investuodami į tinklo plėtrą užtikrinsime tiek aukštą ryšio kokybę, tiek patrauklias kainas“, – teigė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Trečiosios kartos ryšio paslaugas visoje Lietuvoje „Tele2” pasiūlė praėjusių metų sausį. Šiandien bendrovės siūlomu sparčiu mobiliuoju internetu galima naudotis šešiose dešimtyse Lietuvos miestų.

Šalies teritorijoje, kurios nepadengia „Tele2“ 3G tinklas, bendrovės klientai gali naudotis EDGE ir GPRS ryšiu. Šios paslaugos teikiamos GSM ryšiu – „Tele2“ GSM tinklas, kurį sudaro 827 bazinės stotys, šiandien taip pat išaugo iki antro pagal aprėptį Lietuvoje.

Be to, „Tele2“ teiks paraišką nuo sausio 15 d. vykstančiam ketvirtosios kartos (4G) ryšio konkursui ir sieks plėtoti šia technologija, leidžiančia duomenis perduoti iki 100 megabitų per sekundę, grįstą tinklą.

Tyrimų bendrovės „TNS LT“ duomenimis, sparčiai auga ir besijungiančiųjų prie interneto per mobilųjį telefoną skaičius. Tyrimo duomenimis, tokiu būdu prie interneto jungiasi apie 9 proc., t.y. maždaug kas vienuoliktas Lietuvos gyventojas. Per pastaruosius metus šis skaičius išaugo 5 procentiniais punktais.

„Tele2“ klientai gali rinktis išankstinio mokėjimo mobilųjį internetą arba juo naudotis sudarę sutartį. Išankstinio mokėjimo internetą galima užsisakyti už 4 Lt dienai, 9 Lt savaitei ar 19 Lt mėnesiui. Užsakytu laikotarpiu naršymui suteikiama 1GB duomenų. Nusprendę padidinti duomenų limitą, vartotojai pirmąjį 1GB dydžio duomenų papildymą gali užsisakyti mokėdami perpus mažiau. Visi kiti papildymai bus dar pigesni.

Investicinio banko „GILD Bankers“ 2011 m. sudarytame vertingiausių Lietuvos bendrovių sąraše „Tele2“ pripažinta vertingiausia šalies mobiliojo ryšio bendrove. Rinkos analizės ir tyrimų bendrovės „RAIT“ praėjusiais metais atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. 49 proc. apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis. Du iš trijų apklaustųjų tvirtina, kad „Tele2“ siūloma paslaugų kaina – mažiausia.

„Mano tikslas – sėkmingai tęsti kompanijos plėtrą Baltijos šalyse. Siekiame, kad „Samsung“ virstų tikrai mėgstamu ir vertinamu prekės ženklu, todėl žymiai sustiprinsime mūsų pozicijas rinkoje, pristatydami puikius produktus, kurie praturtins mūsų klientų gyvenimą, – pažymėjo J. Kimas, naujasis „Samsung Electronics Baltics“ prezidentas. – Man malonu tapti esamos, ypač sėkmingai dirbančios komandos, kuri vadovauja „Samsung“ veiksmams Baltijos šalyse, dalimi. Mūsų kompanijos partneriai padėjo šiam padaliniui tapti puikiu efektyvios veiklos pavyzdžiu: galime didžiuotis, kad mažiausias „Samsung“ padalinys Europoje demonstruoja vienus iš sparčiausių augimo rezultatų nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos. Dirbdami kartu turime visas galimybes tapti neginčijamais modernių technologijų rinkos lyderiais Baltijos šalyse“.

Nuo 1999 m., kai buvo įkurta „Samsung Electronics Baltics“, šioje rinkoje kompanijai Samsung“ pavyko tapti viena iš pirmaujančių buitinės elektronikos srityje. 2011-aisiais Baltijos valstybėse „Samsung“ tapo lydere išmaniųjų telefonų, televizorių ir nešiojamųjų kompiuterių rinkose. Per pastaruosius dvejus metus kompanijos darbuotojų skaičius padidėjo du kartus. 2011 m. nekonsoliduotoji „Samsung Electronics Baltics“ apyvarta sudarė 601,524 milijono litų.

Kompanijoje „Samsung Electronics“ Josephas (Jeongwoo) Kimas savo karjerą pradėjo daugiau nei prieš 20 metų. Per šiuos metus jis dirbo vadovaujamą darbą Personalo ir Pasaulinės rinkodaros vadybos padaliniuose kompanijos būstinėje. 2000 m. J.Kimas buvo paskirtas vadovauti strategiškai svarbiausiam – Belaidžio ryšio – verslo padaliniui, o 2002-iais tapo 14 valstybių apimančio „Samsung“ Telekomunikacijų padalinio, kurio pagrindinė būstinė įkurta Austrijoje, vadovu. Po šešerių darbo Centrinės Europos rinkoje metų, 2008-iais jis grįžo į „Samsung“ būstinę Korėjoje ir trejus metus dirbo planuojant pasaulinę korporatyvinę kompanijos strategiją.

Kaip teigė advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ („Baltic Law Office“), atstovaujančios tarptautinei organizacijai BSA Lietuvoje, advokatas Andrius Pranckevičius, bet kuris techninės ar programinės įrangos pardavėjas, įdiegdamas ir parduodamas nelegalias kompiuterių programas šiurkščiai pažeidžia išimtines autorių, šiuo atveju kompiuterių programų gamintojų, teises leisti atgaminti ir platinti savo kūrinius.

Autorių teises mūsų šalyje garantuoja ir saugo Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Bet kurio Lietuvos piliečio įsitraukimas į nelegalios programinės įrangos platinimą, pradedant nuo atgaminimo (įdiegimo) ir baigiant neteisėtu pardavimu, laikomas šiurkščiu autorių teisių pažeidimu.

„Priklausomai nuo padarytos žalos dydžio nelegalios programinės įrangos platintojai rizikuoja gauti baudą iki 13 tūkstančių litų arba laisvės atėmimą iki 3 metų, o tokių platintojų darbdaviai gali užsitraukti baudą iki 6,5 milijonų litų arba įmonės likvidavimą,“ – šalies baudžiamojo kodekso nuostatas pristatė advokatas Andrius Pranckevičius.

Teisininkas teigė, jog šalia administracinės ar baudžiamosios atsakomybės yra taikoma ir civilinė atsakomybė – privalomas nuostolių atlyginimas arba kompensacijos sumokėjimas už atliktus autorių teisių pažeidimus autorių teisių turėtojui. Lietuvos įstatymai suteikia autorių teisių turėtojui teisę reikalauti kompensacijos iki 130 000 Lt, taip pat reikalauti pažeidėjo lėšomis paskelbti teismo sprendimą visuomenės informavimo priemonėse.

Pavyzdžiui, į „populiariausią“ nelegalių kompiuterių programų rinkinį įeina tokios kompiuterių programos, kaip Autodesk AutoCAD, Adobe Photoshop, Microsoft Windows, Microsoft Office. Toks nelegalus kompiuterių programų paketas paprastai yra pardavėjo dovanojamas už kompiuterio pirkimą arba maksimaliai paprašoma sumokėti 300 Lt. Tuo tarpu pagal teisėto pardavimo kainas toks paketas kainuotų per 20 000 litų. Būtent tokio dydžio kompensaciją pardavėjui arba jo darbdaviui tektų sumokėti už autorių teisių pažeidimą, t.y. už neteisėtai įdiegtas ir parduotas kompiuterių programas. Be to, kaip jau minėta, nesąžiningai dirbančiam pardavėjui bei jo darbdaviui tektų sumokėti baudą valstybei.

Piratavimo kaina Lietuvoje – beveik 100 mln. litų

Andrius Pranckevičius atkreipė dėmesį, kad piratavimas daro milžinišką žalą tiek vartotojams, tiek šalies ekonomikai. Kasmet BSA atliekamo programinės įrangos piratavimo tyrimo duomenimis, skirtingai nuo kitų Europos Sąjungos šalių Lietuvoje pastaraisiais metais piratavimo rodiklis nemažėjo ir siekė 54 proc. Tai reiškia, kad dažniau nei kas antrame parduotame personaliniame kompiuteryje buvo įdiegta nelegali programinė įranga.

Vadovaujantis BSA ir partnerių atlikto pasaulinio piratavimo lygio tyrimu, 2010 metais Lietuvoje neteisėtai naudojamos kompiuterių programinės įrangos vertė išaugo 22,6 proc. – nuo 31 mln. iki 38 mln. JAV dolerių (apie 96 mln. Lt).

Nuo šios sumos nėra sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą, nelegalios programinės įrangos platinimas neigiamai veikia darbo rinką ir sąžiningo verslo plėtrą.

Papildoma informacija (pagal teisės aktus LR ATPK 21410 str., LR BK 192 str., LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, LR CK numatoma atsakomybė autorių teisių pažeidėjams):

Už nelegalios programinės įrangos atgaminimą (įdiegimą) ir platinimą (pardavimą) Lietuvoje numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Taikant administracinę atsakomybę, kuri numatyta LR ATPK 21410 str., pažeidėjui už neteisėtą kompiuterių programų įdiegimą ir pardavimą gali būti skiriama bauda nuo 1000 Lt iki 2000 Lt, konfiskuojant nelegalias kompiuterių programų kopijas. Pakartotinio pažeidimo atveju gali būti skiriama bauda iki 3000 Lt su nelegalių kompiuterių programų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu.

Baudžiamoji atsakomybė, kuri numatyta LR BK 192 str., tokiam asmeniui bus taikoma tuo atveju, kada įdiegtų ir išplatintų neteisėtų kompiuterių programų bendra vertė pagal teisėto pardavimo kainą (kuri yra suprantama kaip vidutinė mažmeninė rinkos kaina pažeidimo padarymo dienai ir į kurią įskaityti visi mokesčius) sieks daugiau nei 13 000 litų. Taikant baudžiamąją atsakomybę pardavėjui (fiziniam asmeniui) gali grėsti viešieji darbai, bauda iki 13 000 Lt, laisvės apribojimas, areštas, ir laisvės atėmimas iki 3 metų. Tuo tarpu pardavėjo darbdaviui (juridiniam asmeniui) gali grėsti bauda iki 6 500 000 LTL, juridinio asmens veiklos apribojimas, juridinio asmens likvidavimas.

Taip pat už nelegalios programinės įrangos atgaminimą (įdiegimą) ir platinimą (pardavimą) Lietuvoje numatyta ir civilinė atsakomybė, kuri yra taikoma kartu su administracine ir baudžiamąją atsakomybe arba atskirai. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 str. numatyta, jog autorių teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės. Įstatymo 15 str. 1 d. nustatyta, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį (įskaitant kompiuterių programas) bet kokia forma ar būdu bei jį platinti. LR CK 6.251 str. 1 d. imperatyviai numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda už bet kokį nelicencijuotą kompiuterių programų panaudojimą ir ji gali būti taikoma ne tik konkrečiam pardavėjui neteisėtai įdiegusiam ir išplatinusiam programinę įrangą, bet ir jo darbdaviui, kaip asmeniui atsakingam už savo darbuotojo neteisėtus veiksmus.

“Atlikusios objektyvius ekonominius vertinimus, Europos šalys identifikavo esmines veikiančių sistemų teisines spragas ir kritines ekonomines pasekmes, todėl keičia kompensavimo autoriams sistemą. Deja, Lietuvoje prieš priimant analogišką įstatymą joks ekonominis vertinimas, kuriuo būtų įvertinta reali žala autoriams, nustatytas poveikis valstybės biudžetui, verslo konkurencingumui ir vartotojų praradimai, atliktas nebuvo”, – teigia asociacijos INFOBALT prezidentas Vytautas Vitkauskas.

Europos Teisingumo teismui Padawan (Ispanija) byloje paskelbus, kad veikianti autorinės rinkliavos sistema pažeidžia ES teisę bei atlikus objektyvius ekonominius vertinimus, kitos Europos šalys pasekė Ispanijos pavyzdžiu. Praėjusių metų gruodžio mėnesį Suomija paskelbė nuo 2013 m. įdiegianti alternatyvą autorinei rinkliavai sistemą. Didžiosios Britanijos Vyriausybė, atlikusi 14 analitinių tyrimų autorių teisių srityje, bei atsižvelgdama į Valstybinio autorių teisių biuro užsakymu prof. M. Kretschmerio atliktą išsamią studiją “Privatus kopijavimas ir teisinga kompensacija” paskelbė įvedanti ribotą teisinę privataus kopijavimo išimtį, tačiau netaikant autorinės rinkliavos.

“Visi šie faktai byloja, kad senoji autorinių rinkliavų sistema griūna. Šiame kontekste Lietuva trumparegiškai pasirinko ne šiuolaikinės technologinės pažangos suteikiamas galimybes vystyti skaitmeninių kūrinių rinką ir atitinkamai sudaryti sąlygas kūrėjams tiesiogiai uždirbti iš savo kūrinių platinimo, bet grįžo dešimtmečiu atgal, aukojant tiek teisėtus vartotojų, tiek autorių ir atlikėjų interesus”, – pabrėžia asociacijos INFOBALT intelektinės nuosavybės apsaugos ir ES reikalų vadovė V. Misiukonienė.

Europos teisės aktuose nurodoma, kad mokestis skirtas kompensuoti autorių patiriamą žalą, kuri padaroma teisėtai kopijuojant legalų autorinį turinį. Toks mokestis gali būti renkamas tik iš privačių asmenų. Tuo tarpu Lietuvoje ką tik priimtu ir galimai ES teisei prieštaraujančiu įstatymu numatyta, jog už tuščias laikmenas ir įrangą mokestį turi mokėti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Tokio mokesčio susigražinimas verslo įmonėms yra nenumatytas. Remiantis statistiniais pardavimų duomenimis, Lietuvoje valstybės ir verslo sektorius įvykdo apie 80% visų IT technikos ir informacinių laikmenų pirkimų.

Praėjusį pavasarį Belgijos mokslininkų atlikta “Oxera” ekonominio vertinimo studija taipogi atskleidė, kad autorinės rinkliavos mokestis neatitinka šių dienų skaitmeninės erdvės realijų, yra nuostolingas valstybės biudžetui ir įmonėms, stabdo inovacijas ir investicijas į skaitmeninį sektorių. Paskaičiuota, jog panaikinus tokio tipo autorinę rinkliavą ES ekonomika papildomai surinktų beveik 2 mlrd. eurų.