„Huawei“ – tarp daugiausiai patentų paraiškų Europoje pateikiančių kompanijų

Europos patentų tarnybos (EPT) duomenimis, pasaulinė informacinių ir ryšio technologijų sprendimų tiekėja „Huawei” yra viena iš daugiausiai patentų paraiškų pateikiančių organizacijų Europoje. Rezultatai buvo paskelbti kasmetinėje Europos patentų tarnybos ataskaitoje. 2013 metais Europos patentų tarnybai „Huawei“ pateikė 1 077 patentų paraiškų.

Iš viso 2013-aisiais EPT sulaukė 26 000 patentų paraiškų, iš kurių 1 077 buvo pateiktos „Huawei“. Iki 2013 metų gruodžio mėnesio „Huawei“ buvo suteikta 7 300 patentų Europoje. Skatindama inovatyvių patentų kūrimą, „Huawei“ kasmet 10 proc. pajamų skiria moksliniams tyrimams ir plėtrai.

„Huawei“ yra viena iš daugiausiai patentų turinčių organizacijų visame pasaulyje,“ – teigia Cindy Bian, „Huawei“ intelektinės nuosavybės teisės departamento patarėja patentų klausimais. „Iki 2013-ųjų pabaigos mums buvo suteikta daugiau nei 36 500 patentų visame pasaulyje. Tai leidžia įtvirtinti aukščiausias pozicijas tarp patentų paraiškų teikėjų Europoje bei pabrėžti mūsų išskirtinį dėmesį inovacijoms ir įsipareigojimams Europos rinkai.”

„Huawei“ daug metų aktyviai pasisako už griežtą intelektinės nuosavybės apsaugą. Ji yra viena iš pirmųjų Kinijos kompanijų, pasirašiusių kryžminio licencijavimo sutartis su įmonėmis visame pasaulyje. Kasmet „Huawei“ išleidžia apie 300 mln. JAV dolerių teisėtam patentuotų technologijų naudojimui.

„Huawei“ aktyviai bendradarbiauja su kitomis kompanijomis siekdama užtikrinti nuolatinį intelektinę nuosavybę ginančios teisinės sistemos tobulinimą. „Huawei“ palaiko Europos Sąjungos iniciatyvas, padedančias kompanijoms apsaugoti savo patentus, prekės ženklus bei autorines teises ir taip stiprinti konkurencingumą pasauliniu mastu.

Remiantis 2013 metų sausio 20-ąją įsigaliojusia nuostata, Europoje yra suteikiami vieningi (unitariniai) patentai. Tai garantuoja išradimų apsaugą 25 ES šalyse narėse, išskyrus Italiją ir Ispaniją. „Huawei“ šią reformą priėmė palankiai ir mano, jog tai suteiks galimybę vieningai apsaugoti patentus daugumoje ES šalių. Kompanija daug metų pasisako už pasaulinę bei vieningą intelektinės nuosavybės teisių licencijavimo sistemą.

Ilja Laurs: sandorį su „Sungy Mobile“ vertiname 83 mln. JAV dolerių

Didžiausios nepriklausomos mobiliųjų programėlių parduotuvės „GetJar“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Ilja Laurs šiandien patvirtino, kad jau pasirašė sutartį dėl bendrovės JAV padalinio pardavimo Kinijos korporacijai „Sungy Mobile“. I. Laurs skaičiuoja, kad šiai dienai sandorio vertė siekia 58,4 mln. JAV dolerių (148 mln. litų), o per dvejus metus, įvykdžius visas susijungimo sąlygas, turėtų pasiekti 83 mln. JAV dolerių (~210 mln. litų).

Įsigijo partneris

„GetJar“ JAV padalinys, kurį įsigijo „Sungy Mobile“, plėtojo „GetJar Gold“ virtualiąją valiutą ir mokėjimų ir reklamos sprendimus. Šis padalinys sudaro apie pusę viso „GetJar“ verslo. Iki pat sandorio „Sungy Mobile“ buvo svarbiu „GetJar Inc.“ partneriu – lietuviškos kilmės įmonė platino kinų bendrovės mobiliuosius produktus ir padėjo juos monetizuoti – sukurti galimybes iš jų gauti pajamas.

„Šie produktai sulaukė didžiulio pasisekimo visame pasaulyje ir šiuo metu yra diegiami į vidutiniškai kas penktą „Android“ telefoną. Pagrindinis motyvas, kodėl „Sungy Mobile“ sudomino mūsų verslas – išskirtiniai mūsų įrankiai, kurie padės kinų kompanijai įsitvirtinti globalioje rinkoje ir auginti kompanijos vertę. „GetJar Inc.“ taps centrine „Sungy Mobile“ būstine“, – sakė verslininkas ir investuotojas Ilja Laurs.

Sandorio vertė augs

Anot I. Laurs, įsigijimu siekiama per dvejus metus padvigubinti „Sungy Mobile“ vertė – nuo šiuo metu esančių 0,7 mlrd. JAV dolerių (1,77 mlrd. litų), iki 1,4 mlrd. JAV dolerių (3,54 mlrd. litų). „Per 3 mėnesius, kada pradėta prekiauti „Sungy Mobile“s akcijomis biržoje, kompanijos vertė jau išaugo dukart: nuo praėjusio lapkričio akcijos pabrango nuo 11 JAV dolerių iki 23 JAV dolerių. Pasiekus numatytus kompanijų susiliejimo rodiklius, per dvejus metus akcijų kaina turėtų augti iki 40 JAV dolerių“, – sakė I. Laurs.

Jis tvirtina, kad būtent „Sungy Mobile“ akcijos yra vertingiausia „GetJar“ sandorio dalis. „Už JAV padalinį kinai piniginėmis lėšomis sumokėjo 5,3 mln. JAV dolerių (13,4 mln. litų) ir suteikė 1,44 mln. vienetų „Sungy Mobile“ akcijų, kurių kiekvienos vertė šiandien biržoje siekia 23 JAV dolerius (~58 litus). Dar 20 mln. JAV dolerių (50,69 mln. litų) bus išmokėta „GetJar“ JAV padalinio akcininkams ir vadovams, kurie pereis dirbti į kinų kompaniją, kaip premijos. Tad šiuo metu bendra sandorio vertė siekia 58,4 mln. JAV dolerių (148 mln. litų), o per dvejus metus, įvykdžius susiliejimo planus, ji turėtų išaugti iki 83 mln. JAV dolerių (210 mln. litų)“, – aiškino I. Laurs.

Įdomu tai, kad per pastarąsias tris dienas pasklidus gandams ir vėliau patvirtinus „GetJar Inc.“ įsigijimą, „Sungy Mobile“ akcijų kaina jau šoktelėjo beveik 10 procentų.

Daugiau dėmesio Europai ir investicinei veiklai

Lietuvos verslininkas ir investuotojas patikino, kad pagrindinė „GetJar Networks“ bendrovė, įsteigta Didžiojoje Britanijoje, toliau tęs savo veiklą. „Plėtosime mobiliųjų programėlių platinimo platformą „GetJar”, kuria kasdien naudojasi apie 0,5 mln. vartotojų, atsisiunčiantys daugiau nei 5 mln. programėlių, t.y. viso apie 150 mln. programėlių kiekvieną mėnesį, – sakė I. Laurs. – Aš pats asmeniškai taip pat toliau dalyvausiu „GetJar“ veikloje – liksiu pagrindinės „GetJar“ bendrovės valdybos pirmininku. Tuo pačiu, po sandorio galėsiu skirti daugiau dėmesio kompanijos veiklai Europoje, taip pat aktyviau ir paprasčiau plėsti investicinę veiklą per neseniai įkurtą rizikos kapitalo fondą „Nextury Ventures“ ieškant potencialių startuolių Lietuvoje ir aplinkiniame regione.“

„Huawei” trečia pagal išmaniųjų telefonų pardavimus pasaulyje

2013 m. „Huawei“ pardavė 48,8 mln. išmaniųjų telefonų ir užėmė 4,9 proc. rinkos. Tarp pirmaujančių pardavėjų „Huawei“ metinis augimas buvo didžiausias ir siekė 67,5 proc. 2013-aisiais pasauliniai išmaniųjų telefonų pardavimai išaugo 38 proc., tokiu būdu buvo parduota daugiau nei 1 mlrd. išmaniųjų telefonų.

Pasak reitingą rengusios tyrimų ir analizės bendrovės „International Data Corporation“, „Huawei“ pakilti ir išlaikyti trečią vietą padėjo teisingai pasirinkta plėtros politika: „Huawei“ pardavimų augimą lėmė tai, jog jie nuosekliai plėtė savo prekės ženklo žinomumą. 2013 m. ši kompanija didžiausią dėmesį skyrė savo prekės ženklo produktų vystymui, ypač išmaniųjų telefonų segmente. To rezultatas, jog 2013 m. „Huawei“ parduodamų išmaniųjų telefonų skaičius augo sparčiausiai tarp pirmaujančių gamintojų.“

Remiantis „Huawei“ duomenimis, bendros pajamos iš parduodamų mobiliųjų telefonų per metus išaugo 18 proc. ir sudarė 22,8 mlrd. litų. „Huawei“ produktais visame pasaulyje prekiauja per 600 pardavėjų daugiau nei 140-yje rinkų. Tokiu būdu „Huawei“ šiuo metu pasiekia daugiau nei 80 proc. mažmeninės išmaniųjų telefonų rinkos Kinijoje, Rusijoje, Italijoje, Saudo Arabijoje, Filipinuose bei Pietų Afrikoje.

2013 metais „Huawei“ išmanieji telefonai sudarė 87 proc. visos telefonų produktų linijos, iš kurių 12 proc. buvo vidutinės ir aukštos klasės telefonai, kurių kaina siekė daugiau nei 600 litų. Išmaniųjų telefonų pardavimų lyderis – „Huawei“ „Ascend P6“. Jis šiuo metu parduodamas daugiau nei 100 pasaulio šalių ir nuo pristatymo rinkai 2013 metų birželio 18 d. „Ascend P6“ siuntų skaičius jau viršijo 3 mln.

Norėdami dar labiau sustiprinti savo prekės ženklo „Make it Possibe“ žinomumą ir auginti pardavimus, „Huawei“ pradėjo reklaminių kampanijų seriją – 2013 m. pasirašė rėmimo sutartis su pirmaujančiomis futbolo organizacijomis, tokiomis, kaip: „Liga de Fútbol Profesional“ (Ispanija), „AC Milan“ (Italija) ir „Borussia Dortmund“ (Vokietija).

Telefonų pardavimų reitingą ruošia rinkos tyrimų ir analizės bendrovės „International Data Corporation“ (IDC), „Strategy Analytics“ bei „Canalys“.

Ilja Laurs su Mindaugu Glodu įkūrė rizikos kapitalo fondą „Nextury Ventures“

Garsiausias Lietuvos verslininkas ir investuotojas Ilja Laurs bei buvęs „Microsoft“ Baltijos šalių padalinio generalinis direktorius, o vėliau „Microsoft“ sprendimų sveikatos apsaugai direktorius Centrinei ir Rytų Europai Mindaugas Glodas įkūrė rizikos kapitalo fondą „Nextury Ventures“. Fondas, kuris ketina aktyviai bendradarbiauti su mokslo bei švietimo įstaigomis, ieškos ir ankstyvoje stadijoje investuos į potencialą turinčius verslo startuolius ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse.

„Pastaruoju metu investicinei veiklai Lietuvoje skiriu vis daugiau dėmesio – nuolat tenka vertinti investicinius projektus, o neseniai į keletą investavau, tarp jų – „dalinuosi.lt“ ir „Cheap Data Communications“. Tai subrandino poreikį įkurti rizikos kapitalo fondą, kuris čia, Lietuvoje, ar greta jos ieškotų ankstyvoje kūrimo stadijoje esančių milijardo dolerių vertų idėjų. Fondas bendradarbiaus su mokslo, švietimo įstaigomis – norime būti arti bendruomenių, jaunimo ir skatinti jį pradėti kurti pasaulines sėkmės istorijas. Kad tai įmanoma, liudija mano asmeninė patirtis“, – ISM universitete pristatydamas „Nextury Ventures“ fondą sakė jo įkūrėjas Ilja Laurs.

„Lietuvoje verslo startuoliai yra tikrai suaktyvėję, o rizikos kapitalo fondų, kurie užsiimtų ne vien finansine ir valdymo pagalba, bet ir padėtų aktyviai plėtoti verslą, trūksta. Mes ieškosime ir investuosime į mobiliosios, interneto ar technologijų industrijų projektus. Manome, kad būtent prie tokių idėjų sėkmės galėsime prisidėti daugiausiai, nes su Ilja turime sukaupę didžiulę tarptautinę patirtį ir ryšius technologijų sektoriuje“, – sakė 15 metų korporacijose „Microsoft“ ir IBM išdirbęs „Nextury Ventures“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Mindaugas Glodas.

Padės augti greičiau

FB-SV334730„Nextury Ventures“ fondas orientuosis į ankstyvos stadijos projektus ir veiks pagal JAV Silicio slėnio rizikos kapitalo fondams būdingus principus. „Steigiame bene pirmąjį Lietuvoje investicinį operacinį fondą, kuris užsiims ne tik finansine pagalba, bet padės plėtoti idėjas išvengiant administracinės naštos. Kartais netgi pats fondas suteiks darbo jėgą, kad greitai būtų patikrinta, ar idėja perspektyvi. Projektams padėsime augti maksimaliai sparčiai ir teisinga kryptimi teikdami strategines konsultacijas bei įtraukdami platų ir įvairių sričių aukščiausio lygio vadovų-patarėjų būrį“, – sakė I. Laurs.

Naujojo fondo patarėjų komandoje yra gerai žinomi verslo ir mokslo institucijų atstovai. Tai Rolandas Barysas, Antanas Danys, Vladas Lašas, Kęstutis Lisauskas, Nerijus Pačėsa, Arūnas Pemkus, Kristina Vaivadaitė ir Tadas Vizgirda.

„Bendradarbiaudami verslininkai ir verslai gali pasiekti daugiau, todėl labai naudinga, kad „Nextury Ventures“ pritraukė patyrusių patarėjų, vadovų iš skirtingų veiklos sričių – jie galės padėti perspektyvioms jaunoms įmonėms plėstis greičiau. Apskirtai, labai pozityviai vertinu tokių kapitalo auginimo instrumentų kaip „Nextury Ventures“ atsiradimą, nes jie prisideda prie Lietuvos konkurencingumo didinimo ir kapitalo rinkų plėtros. Pažinodamas kompetentingus šio fondo steigėjus esu įsitikinęs, kad jis išaugins tarptautinio lygio bendroves, kurioms bus aktualios ir vėlesnės stadijos investicijos, o šia sritimi ir pats asmeniškai domiuosi“, – sakė „Nextury Ventures“ fondo patarėjas, „DDS kapitalo“ steigėjas Antanas Danys.

Prie jaunųjų verslininkų ugdymo prisidės ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. „Net 24 procentai mūsų universiteto bakalauro absolventų turi savo verslą, dalis jų – Lietuvoje jau pripažinti startuoliai. Žiūrime į „Nextury Ventures” fondo veiklą su didele viltimi, nes esame tikri, kad Lietuvos ekonomikos potencialas tiesiogiai priklauso nuo verslumo ugdymo ir pasitikėjimo jaunaisiais inovatoriais“, – sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto strateginės plėtros direktorius dr. Vilius Kontrimas.

„Nextury Ventures“ fondas taip pat yra užmezgęs ryšius ir padės startuoliams gauti geriausius bendrųjų paslaugų teikėjus, pavyzdžiui, finansų ir buhalterijos, teisės, personalo vadybos, ryšių su visuomene, rinkodaros ir kitų paslaugų.

Neapsiribos Lietuva

Naujų projektų „Nextury Ventures“ įkūrėjai žada ne tik laukti, bet ir ieškoti patys. „Vertindami naujų projektų potencialą žiūrėsime į du esminius dalykus – projekto iniciatyvinę komandą ir idėjos potencialą. Visus kitus klausimus, esame įsitikinę, galime padėti sutvarkyti. Orientuosimės į verslas-vartotojui projektus, t.y. naujoves, kurios yra skirtos ar kurią vertę galutiniam vartotojui. Be to, žinome pasaulines tendencijas ir tarptautinių rizikos kapitalo fondų prioritetines kryptis, todėl ieškome projektų, kurie tiktų į minėtų fondų formuojamą portfelį“, – sakė M. Glodas.

Per kelerius metus „Nextury Ventures“ turėtų tapti tarptautiniu fondu. Įkūrėjai mato milžinišką neišnaudotą potencialą Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje – ten startuolių sritis dar mažiau brandi nei Lietuvoje, nors pačios rinkos – didesnės. Aktyviai bendradarbiauti „Nextury Ventures“ kūrėjai ketina ir su Lietuvoje jau veikiančiais rizikos kapitalo fondais.

„Versli Lietuva“ siekia padėti apjungiant ir konsoliduojant šalies startuolių ekosistemą, ją ugdant ir rūpinantis jos plėtra. Labai džiaugiamės, kad privačia iniciatyva kuriamas ankstyvosios rizikos kapitalo fondas papildys kol kas negausias tokio kapitalo fondų gretas Lietuvoje ir sustiprins ekosistemą. Kitas svarbus niuansas – fondą kuria garsūs, patyrę ir plačiai žinomi verslininkai. Vietinės rinkos žinios leis suteikti pagalbą ir finansinę paramą turintiems didžiausią potencialą šalies pradedantiems technologiniams verslams, o jų intencijos ieškoti investicijoms potencialių startuolių kaimyninėse šalyse tik dar labiau sustiprins mūsų šalies įvaizdį kaip vienos sparčiausiai augančių rizikos kapitalo rinkų Baltijos šalyse“, – sakė VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nocius.

Ilja Laurs investavo į daiktų nuomos projektą „dalinuosi.lt“

Vienas sėkmingiausių šių dienų verslininkų iš Lietuvos, „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laurs investavo į daiktų nuomos projektą „dalinuosi.lt“. Reikšmingą bendrovės akcijų dalį įsigijęs verslininkas teigia tikintis portalo, kuris atveria galimybes žmonėms uždirbti iš savo daiktų, idėja.

„Tikiu, kad „Dalinuosi.lt“ yra, kaip Silicio slėnio investuotojai mėgsta sakyti, milijardo JAV dolerių verta idėja. Esu tikras, kad ji turi potencialą sukurti pasaulinę sėkmės istoriją, nes projektas ne tik sukuria naujas galimybes gyventojams, bet ir turi socialinį-bendruomeninį aspektą – o tai yra dažna šiuolaikinių interneto projektų sėkmę lemiančių priežasčių. Be to, „dalinuosi.lt“ projektą sukūrė ir įgyvendina labai pajėgi komanda, ir tai vienas svarbiausių aspektų, kuris lėmė mano sprendimą prisijungti prie šio start-up‘o ir tapti jo komandos nariu“, – pasakojo I. Laurs.

„Nepaprastai džiaugiuosi, kad prie mūsų akcininkų ir komandos prisijungė neabejotinai sėkmingiausias Lietuvos verslininkas Ilja Laurs. Akivaizdu, kad jo žinios, sukauptos kuriant pasaulinę „GetJar“ sėkmės istoriją, naujųjų verslo modelių išmanymas ir turimi ryšiai verslo ir investuotojų pasaulyje, Silicio slėnyje, suteiks neįkainojamos vertės plėtojant „dalinuosi.lt“ projektą“, – sakė „dalinuosi.lt“ idėjos autorius ir įkūrėjas Paulius Valatkevičius.

Suteikia galimybes gyventojams užsidirbti

„dalinuosi.lt“ projektas suteikia galimybes gyventojams gauti papildomų pajamų – uždirbti iš savo daiktų juos išnuomojant. Kiekvienas vartotojas gali į tinklalapį nemokamai įkelti ir pasiūlyti nuomai savo praktiškus daiktus.

Pasak P. Valatkevičiaus, ši paslauga sujungia žmones, nes abi pusės gauna naudos – vieni užsidirba papildomų pajamų nuomodami savo daiktus, o kiti gauna platų nuomojamų daiktų pasirinkimą ir dažniausiai patrauklesnes kainas, nei siūlo nuoma užsiimančios įmonės. „Be to, toks daiktų įdarbinimas yra ir socialiai atsakingas elgesys, skatina mažesnį vartojimą. Vietoje to, kad pirktumėte daiktą, galite jį išsinuomoti“, – sakė P. Valatkevičius.

Dėl idėjos grįžo į Lietuvą

Idėja įgyvendinti tokį projektą jo autoriui kilo iš užsienyje ganėtinai populiarios automobilių dalijimosi paslaugos, kuri, iš tiesų, labiau priminė automobilių nuomą. „Tuomet su keletu bendraminčių pagalvojome, kodėl turėtume apsiriboti automobiliais – juk yra daug kitų vertingų daiktų, kuriuos žmonės mielai ne pirktų, o išsinuomotų tam konkrečiam laikui, kuriam reikia. Taip ir gimė „dalinuosi.lt“ projektas, – pasakojo dėl mintyse nuolat kirbėjusios verslo idėjos iš Anglijos į Lietuvą sugrįžęs P. Valatkevičius.

Šiuo metu vartotojai per „dalinuosi.lt“ jau siūlo išnuomoti apie 760 daiktų, įvykdyta šimtai sandorių, daugiausia – Vilniuje ir Kaune. Projekto vadovo teigimu, didžiausią paklausą šiuo metu turi automobilių nuoma.

„Šioje kategorijoje jaučiamas didžiausias pasiūlos trūkumas. Jeigu turite automobilį, kurį galite išnuomoti bent 5 dienas per mėnesį, tikėtina, kad pasiūlę jį per „dalinuosi.lt“ prie savo pajamų prisidursite porą šimtų litų kiekvieną mėnesį“, – sakė P. Valatkevičius.

Galvoja apie plėtrą į užsienį

„dalinuosi.lt“ akcininkai tvirtina, kad analogiškų jau išplėtotų projektų pasaulyje dar nėra, todėl lietuviai skuba būti žingsniu priekyje ir visą dėmesį skiria greitam projekto plėtojimui. Pirmiausia siekiama įsitvirtinti didžiausiuose Lietuvos miestuose, tačiau netolimoje ateityje bus siekiama įžengti ir į kitas rinkas. Šiam tikslui ieškoma papildomų investicijų, jų pritraukimu rūpinsis Ilja Laurs.

„Šiuo metu jau kalbamės su keletu potencialių investuotojų. Susidomėjimas ir entuziazmas yra didelis, todėl tikime, kad per artimiausius kelis mėnesius turėsime gerų naujienų“, – užtikrintai kalbėjo Ilja Laurs.

„Bitė“: telefoną klientams sutaisysime per tris darbo dienas

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ savo klientams įsipareigojo sugedus telefonui, planšetei ar modemui, juos pataisyti per tris darbo dienas. Iki šiol Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriams garantinis telefono taisymas vidutiniškai užtrukdavo dvi savaites ir ilgiau.

„Tai nelengva užduotis ir mums patiems, nes taisymo kokybė negali nukentėti, ji bus tik geresnė. Be to, klientams ne tik garantuojame suremontuoti telefoną per tris darbo dienas – kol įranga bus taisoma, suteiksime pakaitinį telefoną ir nemokamai išsaugosime telefone esančius duomenis. Suprantame, kaip nesmagu, kai negali naudotis savo įrenginiu, todėl pasirūpinome greitu jų remontu ir duomenų išsaugojimu“, – sako „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas.

Apklausos duomenimis, 34 proc. telefonus garantiniam aptarnavimui pateikusių Lietuvos vartotojų patys pasirūpina įrenginyje esančiu turiniu ir kontaktais: dalis papildomai išsisaugo duomenis namų kompiuteryje, kiti – nusirašo kontaktus į užrašų knygutę. „Bitė“ vienintelė iš operatorių Lietuvoje siūlo garantinį atlikti taip greitai.

Nauja „Bitės“ paslauga „Telefonų garantinis be rūpesčių“ papildomai nekainuoja ir galioja tik bendrovės privatiems ir verslo klientams, kurie savo telefonus įsigijo „Bitėje“. Duomenys išsaugomi, jei įrenginio modelis turi tokias technines galimybes ar nėra nepataisomai pažeistas.

Vartotojų apklausą dėl turinio ir kontaktų išsaugojimo telefono remonto metu „Bitės“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1007 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.

Nusistovėjo didžiausių interneto tiekėjų penketukas

Remiantis LR Ryšių reguliavimo tarnybos ataskaitomis, š.m. antrą ketvirtį, kaip ir pirmąjį, pagal interneto paslaugų abonentus didžiausią rinkos dalį užėmė AB TEO LT, antroje vietoje buvo UAB „Omnitel“, trečioje – UAB „Bitė Lietuva“, ketvirtoje – AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), penktoje – UAB „Cgates“.

Pagal internetu besinaudojančių gyventojų (fiziniai klientai) kiekį rinkoje penki didžiausieji š. m. antrą ketvirtį, kaip ir pirmąjį, buvo: AB TEO LT, UAB „Omnitel“, Telecentras, UAB „Cgates“, UAB „Splius“.

Trijų iš didžiausią indėlį į interneto plėtrą Lietuvoje įnešančių įmonių kapitalas yra pilnai arba iš dalies valstybinis: AB TEO LT ir UAB „Omnitel“ priklauso „TeliaSonera“ grupei, kurios didžiąją akcijų dalį valdo Švedijos ir Suomijos valstybės, Telecentro 100 proc. akcijų priklauso Lietuvai.

Viešai skelbiamais duomenimis, UAB „Bitė Lietuva“ yra įsigijęs investicinis fondas „Emerging Europe Convergence Fund II LP“, UAB „Cgates“ akcininkai yra „Advanced Broadband Ltd.“, UAB „SEB Venture Capital“ ir Pensijų fondas „SEB-stiftelsen, Skandinaviska Enskilda Bankens Pensionsstiftelse“, UAB Splius“ akcininkai – privatūs Lietuvos asmenys.

Lietuviškosios bendrovės konkuruoja rinkoje, teikdamos fiksuotojo belaidžio ir mobiliojo interneto paslaugas (Telecentras) ir šviesolaidinio bei fiksuotojo belaidžio interneto paslaugas (UAB „Splius“).

Ilja Laurs: sėkmingą verslą sukuria tie, kurie trokšta pakeisti pasaulį

Vienas sėkmingiausių šių dienų verslininkų iš Lietuvos, investuotojas, didžiausios pasaulyje atviros mobiliųjų programėlių platinimo platformos „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laurs sako, kad finansinis pelnas nėra verslo kūrimo priežastimi, o sėkmingiausius verslus sukuria tie, kurie trokšta pakeisti pasaulį. Ši ir kitos jo mintys apie sėkmę sugulė į knygą „Verslas naujai“. Ką tik leidyklos „Vaga“ išleistame I. Laurs kūrinyje, verslininkas atvirai dalijasi sukaupta patirtimi kuriant savo kompaniją bei pasakoja apie verslo principus, būdingus šiuolaikiniams verslams ir ypač – Silicio slėnio (JAV) technologinėms kompanijoms.

„GetJar“ projekto tarptautinė sėkmė atvėrė man galimybę iš arti susipažinti su šiuolaikiniais verslo principais, būdingais ne tik didžiausioms Silicio slėnio technologinėms kompanijoms, bet ir besiveržiančiais į tradicinius verslus. Visą šią patirtį sudėjau į knygą „Verslas naujai“, kad galėčiau ja pasidalinti su kuo platesniu ratu lietuvių. Jos skaitytojai galės prisiliesti prie „GetJar“ ir kitų pasaulinių kompanijų istorijų, sužinoti, kokie principai svarbūs kuriant sėkmingą šiuolaikinį verslą, – sakė Ilja Laurs. – Ši knyga yra švietėjiškas, ne komercinis projektas, į kurį investuoju savo asmeninių lėšų. Vertinu ją kaip savo socialinės misijos dalį.“

Knygoje gausu patarimų

Ilja Laurs_Verslas NaujaiKnygoje „Verslas naujai“ I. Laurs pateikia daugybę įžvalgų apie verslą ir jo užkulisius. Čia gausu patarimų, nuo ko pradėti verslą ir kaip jį sėkmingai vystyti. Pasitelkdamas pavyzdžius iš kasdienės patirties I. Laurs vaizdžiai iliustruoja naujųjų verslų prigimtį, ne tik supažindina skaitytojus su investicijomis bei opcionais, bet ir leidžia iš arti pažvelgti į didžiausias ir sėkmingiausias pasaulio kompanijomis – tokias kaip „Facebook“, „Google“ ir „Microsoft“.

„Galbūt gali atrodyti, kad kai kurie žmonės imasi verslo, nes ieško vien finansinės naudos. Tačiau pabendravęs su skirtingais verslininkais supratau, kad piniginis atlygis tikrai nėra vienas iš stipriausių motyvų pradėti savo verslą. Praktiškai visų globalių korporacijų, pradedant „Facebook“ ir baigiant tradiciniais verslais, sėkmę lėmė tai, kad jų įkūrėjai siekė pakeisti pasaulį, padaryti kažką nepaprasto. Tai didžiausias motyvas imtis savo verslo“, – sakė I. Laurs.

„Rašydama šią knygą stengiausi, kad ji būtų artima, suprantama ir įdomi kiekvienam. Siekiau, kad ji būtų ne tik apie naująjį verslą, bet ir apie patį Ilją, jo asmenybę, požiūrį ir viziją. Tam tikra prasme šią knygą kūriau kaip filmą – joje susipina įspūdinga žmogaus patirtis su neįtikėtinais šiandieninio verslo laimėjimais“, – sakė knygą parašiusi žurnalistė Neringa Medutytė, kuri šiuo metu studijuoja dokumentinio kino režisūrą vienoje prestižiškiausių pasaulio mokyklų Londone.

Pasak verslininką parašyti knygą paraginusio „Integrity PR“ valdybos pirmininko Arūno Pemkaus, „Verslas naujai“ turėtų įkvėpti šiuolaikinį jaunimą siekti didelių tikslų. „Lietuvai reikėjo „GetJar“ sėkmės istorijos, kad suprastume, jog net ir būdami iš mažos šalies, galime kurti pasaulines sėkmės istorijas. Yra nepaprastai vertinga, kad I. Laurs pasidalina savo sukaupta patirtimi, kviečia kurti viziją naujai Lietuvai ir neabejojant jos siekti.“

„Iljos knyga – tai labai asmeniškas ir įkvėpiantis gidas verslo pradžiai. Perskaitęs supranti, kad būtų nedovanotinai kvaila nepabandyti įgyvendinti savo idėjos“, – apie „Verslas naujai“ atsiliepė dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

Anot „Swedbank“ valdybos pirmininko Antano Danio, I. Laurs kūrinys puikiai atskleidžia naujuosius verslo dėsnius ir atsako į klausimus, kodėl bankas šiandien nebėra geriausias pradedančiųjų įmonių pagalbininkas bei kokie finansiniai instrumentai tinkamesni verslo pradžiai. „Tai tikra gyvenimiška mokykla norintiems pasiekti geriausių rezultatų, bet dar nežinantiems, kaip tai padaryti“, – sakė A. Danys.

„I. Laurs knyga – tai itin atvira kelionė po didžiausią inovacijų centrą pasaulyje. Tai ne tik praktiniai patarimai, kaip tapti lyderiu Silicio slėnyje, bet ir galimybė susipažinti su technologijomis, iš esmės keičiančiomis mūsų planetą“, – apie knygą pasakojo „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis.

„Iljos Laurs knyga „Verslas naujai“ – tai unikalus leidinys Lietuvoje pirmiausia dėl to, kad tai pirmoji knyga, kurią parašė lietuvis verslininkas-praktikas, sugebėjęs sukurti pasaulinio masto mobiliųjų aplikacijų verslą. Ši knyga – tarsi geroji verslo evangelija, kuri padrąsina jaunus žmones kurti savąjį verslą Lietuvoje, padeda apsispręsti abejojantiems ir sustiprina tikėjimą, kad ir lietuviai gali tai padaryti“, – kalbėjo knygą išleidusios leidyklos „VAGA“ generalinis direktorius Vytas V. Petrošius.

Būtų pravertusi ir pačiam

I. Laurs tikina, kad „Verslo naujai“ įžvalgos jam pačiam būtų labai pravertusios prieš 6 metus, kada „GetJar“ sėkmės istorija tik prasidėjo.

„Turiu prisipažinti, kad prieš 6 metus mano paties žinios apie šiuolaikinius verslo principus buvo ribotos, daugiausia įgytos universitetuose, kuriuose buvo kalbama apie tradicinius ekonominius modelius. Tuomet mažai ką žinojau apie rizikos kapitalo fondus. Pastaraisiais metais lankydamasis įvairiuose šalies universitetuose bei verslo konferencijose pastebėjau, kad šių žinių lietuviams tebetrūksta, todėl tikiu, kad „Verslas naujai“ bus prasminga kiekvienam skaitytojui – ir nesiryžtančiam pradėti savo verslo, ir ką tik jį pradėjusiam, ir galvojančiam apie plėtrą, – sakė I. Laurs. – Jeigu tokią knygą būčiau galėjęs perskaityti prieš 6 metus, būčiau sutaupęs 300 tūkst. JAV dolerių – tiek kainavo konsultanto, kuris paaiškino naujojo verslo principus, paslaugos.“

Anot jo, parašyti knygą ir pirmiausia ją išleisti Lietuvoje, lietuvių kalba jį paskatino šalyje gyvenantys bičiuliai. „Jie man sakė – „gali dvejoti, bet anksčiau ar vėliau tu tikrai parašysi knygą“. Ir jie buvo teisūs“, – prisipažino I. Laurs.

„Verslas naujai“ knygą nuo birželio 3 d. galima įsigyti bet kuriame knygyne „VAGA“ už 31 litą 50 centų.

Išlaidų kontrolės paslauga tapo vienu iš šeimos biudžeto planavimo įrankių

Nuo lapkričio mėnesio 50 proc. išaugo klientų, kurie nustato norimą išnaudoti sąskaitos dydį. Šių metų sausio mėnesį nemokamą „Bitės“ išlaidų kontrolės paslaugą buvo užsisakęs kas penktas bendrovės klientas. „Bitės“ privatūs klientai dažniausiai renkasi 30 litų per mėnesį ribą, o verslo klientai – 100 litų.

„Klientams ši paslauga padeda kontroliuoti savo išlaidas ir apsisaugoti nuo staigmenų, sulaukus sąskaitos. Anksčiau vartotojai nebuvo patenkinti, kai su mobiliojo ryšio bendrovėmis sutardavo vieną kainą, o sąskaitoje išvysdavo kitą. „Bitė“ šį nesusipratimą ištaisė prieš kelis metus ir savo klientams suteikė įrankį, kuriuo jie galėtų kontroliuoti savo išlaidas mobiliam ryšiui. Išlaidų kontrolė padeda ir sutaupyti, nes kiekvieną mėnesį vartotojas už mobilų ryšį moka tiek, kiek nori. Iš klientų atsiliepimų matome, kad ši nemokama paslauga tapo vienu iš šeimos biudžeto planavimo įrankių“, – teigia „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas.

Telekomunikacijų bendrovės vadovo teigimu, paslaugą užsisakančiųjų skaičius sparčiai auga. Nuo lapkričio jų skaičius šoktelėjo 50 proc., o vartotojų nustatomas vidutinis limitas kas mėnesį taip pat paauga. Pasirinkti ar pakeisti norimą sumą vartotojai gali patys, apsilankę savitarnos svetainėje internete, paskambinę nemokamu telefonu 1501 ar „Bitės“ salone.

Vartotojai kontroliuoti išlaidas realiu laiku gali dviem būdais. Pirmąjį renkasi vartotojai, kurie nori gauti SMS žinutę, kai išlaidos pasieks jų pasirinktą sumą. Antruoju būdu vartotojai yra informuojami SMS žinute, kai pasiekia 80 proc. sumos, o peržengus 100 proc. ribą, naudojimasis papildomai apmokestinamomis paslaugomis bus apribojamas. Jei vartotojas turi likusių nemokamų minučių, SMS žinučių ir megabaitų, jis ir toliau galės jais naudotis.

Didesnį negu 100 litų limitą yra nustatę 13 proc. privačių paslaugos vartotojų, o keli iš jų savo išlaidas mobilaus ryšio paslaugoms norėtų apriboti 8 tūkst. litų. Skaičiuojantys išlaidas mobiliajam ryšiui klientai vidutiniškai norėtų išleisti kiek daugiau nei 80 litų.

Vidutinis verslo klientas savo išlaidas mobiliojo ryšio paslaugoms norėtų apriboti ties maždaug 270 litų riba. Skirtingai nuo įmonės dydžio ir telefono savininko užimamų pareigų, jų pasirinktų sumų dydžiai svyruoja nuo 10 iki daugiau nei 9,5 tūkst. litų per mėnesį.

„Bitės“ savininkė tarptautinėse rinkose sėkmingai išplatino obligacijų emisiją

Telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ motininė įmonė „Bitė Finance International“ tarptautinėse rinkose išplatino 200 mln. eurų vertės obligacijų emisiją. Gautas pajamas „Bitės“ savininkė panaudos esamiems įmonės finansiniams įsipareigojimams refinansuoti.

Sėkmingai veikiančios bendrovės generalinis direktorius Chrisas Robbinsas sako, kad anksčiau platintos „Bitės“ obligacijos galiojo iki 2014-ųjų, todėl buvo protinga išleisti kitą obligacijų emisiją.

„Esame stipri bendrovė, investuotojai mato augimą ir potencialą, todėl, žvelgiant tiek iš mūsų, tiek iš rinkos perspektyvos, tai buvo tinkamas metas platinimui. Naująja penkerių metų trukmės emisija užtikrinome stabilų finansavimą augimui ir ateityje numatomoms investicijoms.

Be to, su „Swedbank Lietuva“ sudarėme 20 mln. eurų vertės kredito liniją. Su šiuo banku Baltijos šalyse mus sieja ilgas ir pastovus bendradarbiavimas, todėl džiaugiamės tęsdami šiuos santykius“, – teigia Chrisas Robbinsas, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.

Platinama obligacijų emisija sulaukė didžiulio investicinių fondų, kurie ir buvo pagrindiniai emisijos pirkėjai, dėmesio.

Bendrovė obligacijas išpirkti numato 2018 m. už jas mokėdama 3 mėn. EURIBOR ir 7,5 proc. obligacijų vertės metinių palūkanas.

Taip pat „Bitė Lietuva“ pasirašė sutartį su „Swedbank“, AB dėl 20 mln. eurų vertės kreditinės linijos atidarymo. Šios lėšos bus skirtos „Bitės“ grupės įmonių apyvartinio kapitalo poreikiams finansuoti.

„Bankas turi nemažai įdirbio ir kompetencijos bendradarbiavimo su telekomunikacijos bendrovėmis srityje. Šis sandėris tai iliustruoja – sutarta dėl kredito linijos, kuri atitinka kliento poreikius ir padės bendrovei kurti pridėtinę vertę”, – sako Mintautas Miškinis, „Swedbank“ stambių verslo klientų departamento direktorius.